Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 1046 bankomatai. Jų skaičius pastaraisiais metais mažėjo, todėl 73 proc. gyventojų iki bankomato turi vykti iki 5 km, o 82 proc. žmonių jį pasiekia tik 10 km atstumu.
Į tokią situaciją dėmesį atkreipė politikai – gegužės viduryje Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas paskelbė, kad nuspręsta sekti Švedijos pavyzdžiu ir įstatymu įpareigoti tankinti bankomatų tinklą.
Visgi bankai nutarė įstatymo nelaukti ir trečiadienį paskelbė memorandumą, prašydami nebesvarstyti šio įstatymo.
„Memorandumas iš principo yra konstruktyvesnė ir lankstesnė alternatyva siūlomam reguliavimui. Pirma dėl to, kad veikia mechaniškai, galima atsižvelgti į tam tikrus geografinius ir demografinius aspektus", – posėdžio metu sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas teigia, kad grynųjų pinigų pasiekiamumo užtikrinimui memorandumo formą rinkosi ir kitos valstybės, pavyzdžiui, Nyderlandai. O įstatyminis reguliavimas kitose valstybėse – labiau išimtis, o ne taisyklė.
Keturi didieji Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai memorandume įsipareigoja geriau atliepti vartotojų poreikius ir iki 2022 metų liepos 1 dienos įrengti apie 100 naujų grynųjų pinigų išsiėmimo vietų. Bankai teigia, kad toks susitarims dvigubai pagerintų grynųjų pinigų prieinamumą regionuose.
„Naujos lokacijos bus miesteliai iki 4 tūkstančių gyventojų. Tikimės, kad šis sprendimas leis padidinti grynųjų prieinamumą regionuose. Paprašysiu leisti rinkos dalyviams susitarti ir neiti įstatymo keliu“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
G.Šimkus patikslino, kad bankomatas atsiras visuose miesteliuose, kuriuose gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų.
Mišriai grupei priklausantis Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad reikėtų akcentuoti ne tik skaičių miesteliuose, bet atsižvelgti ir į gyventojų skaičių seniūnijose. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į geografinę vietą. Politikas pateikė pavyzdį, kad pasienyje esantis Vištyčio miestelis, kuriame gyvena 800 gyventojų, vasaromis sulaukia daug turistų ir užsieniečiai stebisi, kad čia nėra bankomato.
„Jei seniūnija tanki, tos seniūnijos centre turėtų atsirasti bankomatas ar alternatyva“, – parlamentarui pritarė G.Šimkus.
„Komerciniai bankai, norintys veikti Lietuvoje, turi jausti socialinę atsakomybę ir užtikrinti bankinių paslaugų prieinamumą regionuose. Laukinį kapitalizmą turi keisti bendruomeniškumas ir to tikimės iš stambiausių Lietuvoje veikiančių komercinių bankų“, – memorandumą įvertino ir Seimo BFK pirmininkas M.Majauskas.
O „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė esantis nusivylęs ir netikintis bankų pažadais, nes prieš metus bankai Seimo BFK posėdyje jau žadėjo išspręsti grynųjų prieinamumo problemas, tačiau nieko nepadarė.
„Bankai, Lietuvos bankų asiociacija turėjo metus laiko memorandumams gražiems darbams, pažadams įgyvendinti. Nieko, nulis padaryta. Kol įstatymas neatsirado, niekas nepajudėjo. Netikiu jokiais memarandumais, jokiais pažadais. Kodėl netgi švedai netikėjo memorandumais? Jie priėmė įstatymą, prašome vykdyti. Įstatymą priimsime, kad atlyginimai tik į kortelę, išsigryninti nebus kur, o bankai tik patrūkčios pečiais ir sakys – atleiskite, neišėjo“, – piktinosi V.Ąžuolas.
Priimti įstatymą, užuot pasikliovus memorandumu, siūlė ir Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Gegužės viduryje Seimo BFK pirmininko Mykolo Majausko registruota įstatymo pataisa, kurią palaikė 46 Seimo nariai – tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos, buvo šiek tiek griežtesnė nei bankų siūlomas memorandumas. Ši įstatymo pataisa pateikta svarstyti Seimui.
Konservatorius siūlė, kad ne mažiau nei 95 procentai šalies gyventojų turi turėti galimybę ne didesniu nei 5 kilometrų ir ne mažiau nei 97 procentai šalies gyventojų turi turėti galimybę ne didesniu nei 10 kilometrų atstumu nuo savo deklaruotos gyvenamosios vietos pasiekti bankomatus, atliekančius grynųjų pinigų išdavimo operacijas.
Toks reikalavimas būtų taikomas Lietuvoje veikiantiems bankams, turintiems 250 000 ir daugiau klientų, kurie yra šalies fiziniai asmenys ir turi mokėjimo sąskaitą. Į tokį apibrėžimą patektų keturi didieji šalies bankai: SEB, „Swedbank“, „Luminor“ ir „Šiaulių bankas“.
-
Lietuvoje nyksta ir bankomatai – liko mažiau nei 1000
-
Seks švedų pavyzdžiu: Seime – siekis įpareigoti bankus, kad 95 proc. gyventojų bankomatus pasiektų 5 kilometrų spinduliu
-
Ar gyventojai bankomatus turėtų pasiekti 5 kilometrų spinduliu? Ekspertų nuomonės išsiskiria
-
Seimui pristatomos pataisos, įpareigojančios bankus įrengti daugiau bankomatų
Vis dėlto Seimo BFK komitete nutarta daryti pertrauką šio klausimo svarstyme ir pažiūrėti, ar bankai laikysis duoto žodžio.
„Tai reiškia, kad prie šio klausimo sugrįšime dar rudens sesijoje ir pasižiūrėsime, kaip sekasi bankams spręsti šią problemą. Jei matysime, kad bankomatai ar adekvati prieiga išsigryninti pinigus neatsiranda mažuose miesteliuose, mes tikrai sugrįšime prie įstatymo projekto“, – žadėjo M.Majauskas.
Kurs vieningą tinklą
Bankai žada, kad iš viso atsiras 100 papildomų vietų išsigryninti pinigus.
Kredito įstaigos kurs vieningą bankomatų tinklą – tai reiškia, kad iš to pačio bankomato nemokamai pinigus galės išsigryninti kelių bankų klientai.
Bankai ketina naudotis ir partnerių tinklu – klientai ir šiuo metu gali išsigryninti pinigų iš sąskaitos „Perlo“ terminaluose, kurie yra daugiau kaip 2,500 prekybos taškų, taip pat „Narvesen“ ir „Lietuvos spauda“, „Maxima“, „IKI“, „Šilas“ parduotuvių tinkluose, „Caffeine“ tinkle, jeigu atsiskaito už prekes mokėjimo kortele.
Tačiau, kaip posėdžio metu atkreipė dėmesį Seimo narys Audrius Palionis, iki šiol tokios galimybės buvo ribotos dėl įvairiausių apribojimų.
Siekiant išsigryninti pinigus prekybos vietose yra reikalaujama įsigyti prekių už tam tikrą pinigų sumą, taip pat yra ribojama išgryninama pinigų suma, dažnai paslauga galima tik naudojantis konkretaus banko mokėjimo kortele. Pasitaiko, kad „Perlo“ terminaluose būna pinigų išgryninimo paslauga pasinaudoti nėra galimybės, nes tuo metu terminaluose nėra grynųjų pinigų.
Bankai žada, kad šie apribojimai bus pašalinti – neliks reikalavimo norint išsigryninti pirkti prekių už tam tikrą sumą, bus pasirūpinta, kad galimybė išsigryninti veiktų ne mažiau kaip 12 valandų per parą, būtų smulkių banknotų.
„Šis memorandumas skirtas spręsti problemą, turime apibrėžti, kas yra išsigryninimas, turės būti numatytos aiškios valandos, ne mažiau 12 valandų per parą ir tiek grynųjų, kad visiems užtektų, taip pat mažo nominalo banknotai. Kalbame apie realias galimybes“, – žadėjo G.Šimkus.
Bankomatų skaičius Lietuvoje – vienas mažiausių
Pasaulio banko duomenimis, bankomatų skaičiaus vidurkis ES 2019 m. buvo 66 bankomatai 100 000 gyventojų. O Lietuvoje šis rodiklis yra vienas mažiausių – 39. Prastesnis rezultatas tik Suomijoje, kur tokiam skaičiui gyventojų tenka 38 bankomatai. Palyginimui Latvijoje tenka 58 bankomatai 100 tūkst. gyventojų, Estijoje – 67, Lenkijoje – 71. O štai 100 tūkst. austrų tenka net 172 bankomatai, portugalams – 170.
Šiemet komercinius bankus pastatyti bankomatus protingu atstumu įpareigojo ir Švedija. Panašus įsipareigojimas bankų susitarimu yra įtvirtintas ir Belgijoje, kur taip pat siekiama užtikrinti, kad ne mažiau kaip 95 procentai šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą ne didesniu nei 5 km atstumu.
