Pasaulio ekonomikos forumo jaunimo tinklo „Global Shapers“ narys, įmonės „Aciety“ plėtros vadovas Tomas Pagirys tokius pokyčius rinkoje apibūdina nauju terminu – outsharingas. Birželio 30 d. skelbiama outsharingo diena. T.Pagirys aiškina, kad tą dieną visi raginami socialiniuose tinkluose pasidalinti savo mėgstamiausiais IT projektais arba technologijomis
– Tam, kad pokyčiai IT sektoriuje, kai kaina nebėra pagrindinis faktorius, būtų aiškesni, įvedėte terminą – outsharingas. Kas tai yra?
– Čia reikia pradėti nuo jau žinomo termino outsourcingas – tai yra užduočių delegavimas išoriniams partneriams, šis žodis dažnai asocijuojamas su žema kaina ir ganėtinai žema kokybe, kai siekiant sutaupyti, įgyvendinamos tik primityvios užduotys. Vis dėlto realybė keičiasi. Lietuvos technologinės paslaugų įmonės jau seniai teikia aukšto lygio paslaugas. Tuo tarpu pačios Vakarų įmonės vis dažniau ieško kompetentingų partnerių.
Dažnai Lietuvos IT specialistai gali sau leisti dirbti su tais klientais, kurie žiūri į juos kaip į lygiavertį partnerį.
Taigi pokyčiai egzistuoja. Jei outsourcingas – arba paprastas delegavimas labiau orientuojamas į procesą, į paprastų užduočių įgyvendinimą, tai outsharingas koncentruotas į rezultatus, strateginį mąstymą ir gebėjimą kartu su užsakovu kurti vertę, maksimaliai panaudojant turimus išteklius. Outsharingas apibūdina aukštos kokybės darbus, kai autorius gilinasi į situaciją, skaito tarp eilučių ir padaro viską, kad pasiektų tikslus.
– Kaip patys IT specialistai save mato?
– Dauguma jau senokai teikia aukštos kokybės paslaugas ir tai žino. Didelė dalis specialistų atsisako vienų ar kitų klientų bei užsakymų. Jie kompetentingi, todėl labai užimti. Dažnai Lietuvos IT specialistai gali sau leisti dirbti su tais klientais, kurie žiūri į juos kaip į lygiavertį partnerį.
– Vis dėlto lietuvių programuotojai dirba už mažesnius atlyginimus nei Vakaruose?
– Vis dar susiduriame su žmonėmis, kurie laiko mus pigesniu regionu ir tikisi mažų kainų. Kai kurie lūkesčiai teisingi – kainos mažesnės nei Vakarų Europoje. Kai kurių lūkesčiai neteisingi, nes tikisi tokių kainų kaip Indijoje ar Azijoje. Palyginimui, JAV mobiliųjų programėlių programavimo valanda – 100 dolerių (88 eurai), Izraelyje – apie 60 dolerių (53 eurai), o Lietuvoje – 40 dolerių (35 eurai).
– Ar bus kam daryti vadinamuosius juodus darbus?
– Yra naujokai, programuotojo kelias prasideda nuo mokslų ar savarankiško programavimo. Karjeros pradžioje visada yra norinčių atlikti primityvesnes užduotis, dažnai programuotojai kuria mišrias komandas, sudarytas iš poros stiprių programuotojų ir poros naujokų. Kai komanda skirstosi užduotis, paprastesne dalimi pasirūpina naujokai.
– Ko trūksta Lietuvos IT sektoriui, kad greičiau pasivytume Vakarus?
– Pats IT sektorius vystosi sėkmingai, labiausiai trūksta pačių programuotojų. Reikia skatinti imigraciją iš Rytų Europos šalių, pritraukti talentus iš Ukrainos, Baltarusijos. Žinoma, pačių užsakymų iš užsienio gali būti daugiau.
Su didesniu užsakymų skaičiumi programuotojai galėtų atsisakyti paprastesnių darbų ir koncentruotis tiek į įdomesnes, labiau pasaulines užduotis. Rekomenduoju nepramiegoti pokyčių, sekti pasaulines tendencijas ir labai atidžiai vertinti savo konkurencingumą.