Pagal sezoniškumą pakoreguotas indeksas balandį pakilo 1,8 proc. iki 104,5 punkto.
Augimas fiksuotas penktą mėnesį iš eilės, sakoma nacionalinės statistikos agentūros „Istat“ pranešime.
2020 metų vasario mėnesį, kai Italija tapo pirmąja Europos šalimi, susidūrusia su koronaviruso pandemija, indeksas siekė 103,3 balo, o per kitus du mėnesius nukrito iki 74,3 ir 58,5, atitinkamai.
Prasidėjus pandemijai, Italija susidūrė su didžiausiu nuosmukiu po Antrojo pasaulinio karo.
Pernai bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 8,9 proc. ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
Visgi pastaruoju metu padėtis ėmė normalizuotis – ėmė mažėti COVID-19 aukų skaičius, pasiekta pažanga vykdant skiepijimo kampanija, ekonomika palaipsniui atveriama.
Praėjusią savaitę „Istat“ teigė, jog šiais metais tikimasi 4,7 proc. BVP augimo, o 2022 metais – 4,4 proc., daugiausia dėl stipresnės vidaus paklausos.
Italijos atsigavimo viltys yra susijusios su milžinišku 222,1 mlrd. eurų investicijų planu, kuris daugiausia bus finansuojamas Europos Sąjungos paskolų ir dotacijų priemonėmis 2021–2026 metų laikotarpiu.
