Ne išimtis, o norma
Verslai, kasdienėje veikloje aktyviai skatinantys lygybės ir įtraukties principus, ne tik stiprina savo pozicijas rinkoje, bet ir kuria teisingesnę bei darnesnę visuomenę. Lietuvoje socialinė atsakomybė įgauna vis didesnę reikšmę ir neapsiriboja vien deklaracijomis, o tampa realiais pavyzdžiais, mažinant diskriminaciją, atskirtį ir kuriant aplinką, kurioje kiekvienas žmogus jaučiasi lygiavertis.
Įtrauktis ir lygybė – tai daugiau nei socialinės vertybės ar etiniai principai. Tai pamatinės sąvokos, kurios šiandien lemia ne tik socialinę gerovę, bet taip pat formuoja verslo ir visuomenės raidą.
Įtrauktis ir lygybė – tai daugiau nei socialinės vertybės ar etiniai principai.
Socialinė atsakomybė apima konkrečius veiksmus, keičiančius žmonių gyvenimus – tai savo asmeniniu pavyzdžiu rodo sertifikuotomis darbo saugos priemonėmis bei drabužiais prekiaujančios ir mokymus vedančios bendrovės „DSP Plius“ praktika. Ši įmonė už iniciatyvą ir indėlį kuriant palankią darbo aplinką asmenims su negalia 2023 metais Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose (NAVA) buvo apdovanota kaip „Įvairovę skatinanti darbovietė“.
Įmonės vadovės, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų narės, Vilniaus verslo moterų tinklo viceprezidentės Irmos Spudienės teigimu, įvairovė ir įtrauktis darbo vietoje turi tapti ne išimtimi, o norma, kurioje kiekvienas žmogus jaustųsi gerbiamas ir vertinamas.
„Savo pavyzdžiu norime įkvėpti kitus, keisti stereotipinį mąstymą ir telkti žmonės imtis veiksmų. Džiaugiuosi, kad iniciatyvas palaiko ir į jas įsitraukia vis daugiau verslų. Siekiant realių sprendimų, būtinas tiltas tarp bendruomenės, verslo ir valdžios institucijų. Įtrauktis ir lygybė nėra vienkartinis projektas – tai nuolatinis procesas, o socialinė atsakomybė – ilgalaikė investicija į žmones ir visuomenę. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad šie principai taptų kasdienybe,“ – teigia I. Spudienė.
Ji džiaugiasi, kad pastaraisiais metais valstybė skiria vis daugiau dėmesio socialinei atsakomybei ir įtraukties propagavimui bei stiprinimui.
Asmeninė istorija – pokyčių pradžia
Verslininkės kelionė socialinės atsakomybės srityje prasidėjo prieš 12 metų, kai po nesėkmingų operacijų į vežimėlį, skirtą asmenims su negalia, atsisėdo jos mama.
Nusprendžiau, kad pokyčiai turi prasidėti nuo manęs pačios. Ėmiausi veikti ir nusprendžiau, kad į darbą priimsiu žmogų su fizine negalia.
„Judėjimo negalią lydėjo iššūkiai, kylantys elementariose gyvenimiškose situacijoje. Mačiau, kokias kliūtis turėjo įveikti mama. Pavyzdžiui, kai reikia pasidaryti pasą, o reikalingas poskyris yra sename policijos pastate antrame aukšte. Ją tiesiog nešdavo ant rankų. Susidūrus su problemomis tiesiogiai, tapo aišku, kaip žmogui, turinčiam negalią, sunku – visuomenėje trūksta įtraukties, o darbo rinkoje situacija dar sudėtingesnė. Nusprendžiau, kad pokyčiai turi prasidėti nuo manęs pačios. Ėmiausi veikti ir nusprendžiau, kad į darbą priimsiu žmogų su fizine negalia,“ – prisimena aktyvi moteris.
Pasak I. Spudienės, tai nebuvo lengva pradžia. Pirmuosius dvejus metus ji sunkiai galėjo rasti darbuotojų su negalia, norinčių dirbti darbo vietoje, t. y. „gyvai“. Nuotolinis darbas, nors ir populiarus, neatitiko direktorės siekio skatinti asmenų su negalia socializaciją darbo vietoje.
Pagaliau atkaklumas ir bendradarbiavimas su organizacijomis, tokiomis kaip Valakupių reabilitacijos centras, padėjo rasti tinkamą žmogų. Šiandien „DSP Plius“ jau penktus metus dirba 31 metų amžiaus judėjimo negalią turintis Donatas. Čia jaunas vyras sparčiai augo kaip vertingas specialistas – pradėjo dirbti vadybininku, o šiuo metu yra atsakingas už įmonės rinkodarą ir komunikaciją.
Žinau, kad tam tikrų dalykų padaryti negaliu, bet stengiuosi daryti tai, ką galiu.
„Gera dirbti įmonėje, kuri supranta mano poreikius ir suteikia galimybes save realizuoti. Esu toks pat žmogus kaip visi kiti. Noriu dirbti patinkantį darbą ir pats užsidirbti pragyvenimui. Žinau, kad tam tikrų dalykų padaryti negaliu, bet stengiuosi daryti tai, ką galiu. Labai džiaugiuosi, kad komanda mane puikiai priėmė – pritapau labai greitai ir nekilo jokių problemų. Visiems, turintiems negalią žmonėms, norėčiau palinkėti nebijoti ir pagal galimybes įsilieti į darbo rinką. Viskas pasikeičia, kai pasiekiamas lūžio taškas“, – savo pavyzdžiu įkvepia Donatas.
Svarbu visapusiškas požiūris
Verslininkės I. Spudienės teigimu, įtraukios darbo aplinkos kūrimas – tai daugiau nei techniniai sprendimai ir adaptuota infrastruktūra.
„Siekėme ne tik pritaikyti darbo vietas fiziniams poreikiams, bet ir ugdyti visos komandos sąmoningumą bei empatiją, mažinti išankstines nuostatas. Šiandien galime didžiuotis ne tik tuo, kad suteikėme galimybę trims žmonėms, turintiems negalią, dirbti, bet ir sukūrėme stiprią bendruomenę – palaikančią, įtraukiančią, kur kiekvienas jaučiasi svarbus“, – pabrėžia moteris.
Įvairovė ir įtrauktis nėra vien tik moralinė pareiga. Tai taip pat sukuria pridėtinę vertę verslui.
Pašnekovė įsitikinusi, kad įvairovė ir įtrauktis nėra vien tik moralinė pareiga. Tai taip pat sukuria pridėtinę vertę verslui. Kuo įvairesnė komanda, tuo kūrybiškesni ir inovatyvesni sprendimai gimsta.
Bendrovė įgyvendino daugybę iniciatyvų, tarp jų mentorystės programas, mokymus ir konsultacijas, kurių tikslas – sukurti įgalinančią aplinką darbuotojams. Taip pat įmonė glaudžiai bendradarbiauja su asmenų su negalia organizacijomis, siekdama kad būtų geriau suprasti ir atliepti jų poreikiai.
Be to, I. Spudienė aktyviai organizuoja renginius, kuriuose dalijasi gerąja praktika ir kviečia diskusijai apie įtrauktį ir lygybę šiandienėje visuomenėje ir versle. Vienas iš tokių renginių – „Darbuotojas su negalia: (ne)norma 2024“, kuriame aptarti darbuotojų su negalia įdarbinimo iššūkiai ir galimybės, įstatymų pokyčių svarba bei regioninės įtraukties problematika.
Ne kliūtis, o vertybė
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėjos Simonos Mikalauskaitės, svarbu į įvairovę žiūrėti ne kaip į kliūtį, o kaip į vertybę. Būtent išankstinės nuostatos yra pagrindinė priežastis, užkertanti kelią įvairovei. Įtrauktis ir lygybė nėra tik moralinis imperatyvas – tai kelias į sėkmingą ir atsakingą visuomenę bei verslą.
Patarėjos teigimu, siekti įvairovės darbo vietoje – reiškia kurti įtraukią aplinką, kurioje pripažįstami kiekvieno žmogaus skirtumai, naudojami jo pranašumai ir visiems darbuotojams suteikiamos galimybės atskleisti visą savo potencialą. Kiekvieno žmogaus idėjos, mintys ir požiūriai turi būti svarbūs ir vertinami.
Įtraukioji kultūra gali būti svarbi priemonė kurti verslo vertę. Įtraukumas – tai darbo aplinkos, kurioje visi darbuotojai jaučiasi priimami, gerbiami ir vienodai vertinami, nepaisant kultūrinių, etninių, lyties, amžiaus, religinių skirtumų, taip pat seksualinės orientacijos ar negalios, kūrimas.
Kiekvieno žmogaus idėjos, mintys ir požiūriai turi būti svarbūs ir vertinami.
Lygiomis galimybėmis pagrįsta žmogiškų išteklių vadyba, socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių įtrauktis ir bendradarbiavimas su jomis – tai ne tik gero darbdavio bruožas, bet ir drąsa išeiti už darbovietės ribų, būti bendruomenėje, kurti vertingą socialinį dialogą.
„Organizacijų socialinė atsakomybė liečia ne tik aplinkosaugą ir ekologiją, skaidrią ir etišką verslo praktiką, bet ir socialinių problemų sprendimą, žmogaus teisių integravimą į verslo etiką. Darbe kaip ir visuomenėje egzistuoja žmonių įvairovė. Svarbu yra kiekvieno asmens įtrauktis ir lygios galimybės, kurios yra socialinės atsakomybės komponentai bei padeda kurti teisingą ir tvarią visuomenę. Tai yra saugumo bei demokratijos garantas“, – sako pašnekovė.
Pasak jos, lygybės ir įtraukties principai užtikrina teisingumą ir socialinę pusiausvyrą, apsaugą nuo diskriminacijos, prisideda prie socialinės ir ekonominės pažangos, harmoningos visuomenės kūrimo, kurioje visi asmenys turi lygias galimybes dalyvauti bei pasiekti savo tikslus. Tai tiesiogiai veikia žmonių psichologinę gerovę ir yra būtina demokratinės visuomenės sąlyga.
Įtraukios organizacijos dažniau pasiekia arba viršija nustatytus tikslus, yra produktyvesnės, inovatyvesnės, taip pat dažniau pasiekia geresnių verslo rezultatų.
S. Mikalauskaitė dar kartą patvirtina, kad įtraukios organizacijos dažniau pasiekia arba viršija nustatytus tikslus, yra produktyvesnės, inovatyvesnės, taip pat dažniau pasiekia geresnių verslo rezultatų.
„Kuriant įtraukią darbo aplinką, įmonei svarbu matyti to prasmę ir naudą. Žmonių įvairovė leidžia įmonei į kasdienius iššūkius pažvelgti skirtingais kampais, atrasti geriausius sprendimus ir pasiūlymus“, – įsitikinusi specialistė.
Nuoseklumas ir ilgalaikė vizija
S. Mikalauskaitės teigimu, socialinė atsakomybė yra svarbi visuomenei, nes tokiu būdu skatinamas ekonominis augimas ir visuomenės narių produktyvumas, socialinė gerovė.
„Mažinama socialinė atskirtis darbo rinkoje, nelygybė, kovojama su diskriminacija, kuriamos darbo vietos. Taip pat prisidedama prie teisingesnės, tvaresnės ir darnesnės visuomenės kūrimo, kurioje kiekvienas asmuo yra vertinamas ir įtraukiamas. Visi šie elementai skatina pozityvesnę kultūrą – supratimas apie visus asmenis, neišskiriant nė vieno, ir pagarba jiems“, – vardija pašnekovė.
Vis dėlto, pasak ministerijos atstovės, siekiant realių pokyčių, būtina ilgalaikė strategija. Svarbu ne formaliai, o realiai įtvirtinti įtraukties ir lygybės principus visuose įmonės procesuose. Tai reikalauja struktūros, prioritetų, kultūros matymo ir nuoseklių pastangų.
Darbdaviai, skatindami įvairovę bei įtrauktį ir ją įgyvendindami savo organizacijoje, turi ieškoti savojo unikalaus kelio.
„Svarbu, kad šios vertybės būtų integruotos į strategines vizijas, planus ir ilgalaikius tikslus. Taip pat būtina nuosekli stebėsena, mokymai ir prevencinės priemonės. Įtrauktis ir lygybė turi tapti neatsiejama organizacijų kasdienybės dalimi, o šių principų įtvirtinimas turi būti prioritetas kiekviename veiklos lygmenyje“, – sako specialistė.
Jos teigimu, kiekvienu konkrečiu atveju darbdaviai, skatindami įvairovę bei įtrauktį ir ją įgyvendindami savo organizacijoje, turi ieškoti savojo unikalaus kelio.
„Visos priemonės, siekiant didesnės lygybės ir įtraukties, yra tinkamos, tačiau jos turi būti ilgalaikės, tęstinės. Neužtenka vienkartinių mokymų ar deklaratyviai patvirtintos lygių galimybių politikos. Reikalinga stebėsena visų kintamųjų dalykų ir, svarbiausia, vidinis noras diegti organizacijoje šias būtinas vertybes – tiek darbo atrankų metu, tiek puoselėjant vidinę organizacijos kultūrą, tiek bendradarbiaujant su išore“, – pabrėžia S. Mikalauskaitė.
Šiame kelyje įmonės nėra vienos. Žengiant socialinės atsakomybės link, naudingų žinių duoda bendravimas ir bendradarbiavimas su išorės partneriais: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, NVO, vietos bendruomenėmis, taip pat ES įvairovės chartijų platforma, vienijančia darbdavius ir darbuotojus.
Apie NAVA
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau penkiolika metų organizuoja Nacionalinius atsakingo verslo apdovanojimus (NAVA). Juose įvertinamos įmones, kurios kasdien atsakingai rūpinasi savo darbuotojų saugumu ir gerove, emocine būsena ir palankia atmosfera kolektyve, skatina įvairovę, tausoja aplinką, užtikrina skaidrumą ir korupcijos prevenciją ar stiprina bendruomenes. Taip siekiama skleisti žinią apie įmonių socialinę atsakomybę ir jos naudą verslui, visuomenei.
Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai 2024 vyks 2025 m. sausio 30 d. LDK Valdovų rūmuose.
Juos tiesiogiai galėsite stebėti portale 15min.lt.
