Tačiau jo duktė yra išimtis: net ir tuomet, kai jis sakė šią kalbą, mažiausiai aštuonios Ivankos Trump prekės ženklo batų, rankinių ir drabužių siuntos – daugiau kaip 53,5 t – buvo plukdomos į Amerikos uostus iš Kinijos, rodo JAV muitinės dokumentai, kuriuos išanalizavo naujienų agentūra AFP.
D.Trumpas nuo prezidento pakylos smerkia gamintojus – ir vidaus, ir užsienio – už užsienietiškos darbo jėgos naudojimą gaminant prekes Amerikos vartotojams, bet Ivankos verslo tai nepaveikė.
Nuo D.Trumpo rinkimų pergalės lapkričio 8-ąją iki vasario 26 dienos JAV muitinę perėjo mažiausiai 82 jos prekės ženklo siuntos – beveik po vieną siuntą kiekvieną darbo dieną.
Šias prekes Kinijoje pagamino trys JAV kompanijos, turinčios licencijas gaminti produktus Ivankos Trump mados namams: drabužių gamintoja G-III, „Mondani Handbags“ ir „Marc Fisher Footwear“.
„Marc Fisher“ AFP nurodė nekomentuosianti, o kitos į prašymus pakomentuoti neatsiliepė.
JAV „pirmosios dukters“ verslu buvo susidomėta JAV parduotuvių tinklui „Nordstrom“ vasario mėnesį paskelbus, kad jis dėl mažos paklausos nebepardavinės jos produktų.
Tai išprovokavo piktą D.Trumpo ir jo patarėjų ataką, o patarėja Kellyanne Conway net paragino amerikiečius pirkti prezidento dukters produktus.
Daugelis taip ir padarė: vasaris, kalbant apie pardavimą, buvo rekordinis mėnuo prekės ženklui, šią savaitę rašė laikraštis „The Washington Post“.
„Labai veidmainiška“
Per pastarąjį dešimtmetį JAV iš Kinijos ir Honkongo pasiekė daugiau kaip 1200 I.Trump prekės ženklo siuntų, rodo JAV importo duomenys, kuriuos pernai išanalizavo prieš D.Trumpą nukreiptas politinių veiksmų komitetas „Our Principles PAC“.
Rinkimų kampanijos metu D.Trumpas savo pavardės suteikimą Kinijoje gaminamoms prekėms vadino sumaniu verslu.
Tačiau tuo pačiu metu jis dažnai kaltindavo Kiniją darbo vietų vogimu iš JAV ir kritikuodavo tokias JAV firmas kaip „Ford“ ir „Nabisco“ už gamybą užsienyje.
Perėmęs prezidento postą jis pažadėjo bausti užsienyje gaminančias vidaus ir užsienio kompanijas muitais iki 45 procentų.
Tačiau prezidentas nieko nėra pasakęs apie savo dukters produktus, kuriuos pardavinėja tokie JAV tinklai kaip „Macy's“, „Lord & Taylor“ ir „TJ Maxx“.
Vien G-III 2015 metais pardavė prekių už 29,4 mln. dolerių (27,5 mln. eurų), o per pirmus devynis 2016 metų mėnesius – 13,3 mln. dolerių (12,5 mln. eurų) daugiau nei tuo pačiu ankstesnių metų periodu, rodo kompanijos pateikti duomenys.
Tačiau D.Trumpas priekaištavo ne užsienyje produktus gaminantiems dukters partneriams, o „Nordstrom“, praėjusį mėnesį paskelbusiai, kad nebeprekiaus Ivankos mados linijos produktais.
„Su mano dukra @Nordstrom pasielgė taip neteisingai“, – „Twitter“ rašė jis.
Pekingo universitete dirbantis Kinijos ir JAV prekybinių ryšių ekspertas Christopheris Baldingas sakė, jog „labai veidmainiška“ pagrindiniu politikos punktu deklaruoti darbo vietų sugrąžinimą į JAV „ir gaminti jos produktus Kinijoje“.
Vienas siuvimo pramonės vadovas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės, AFP sakė, kad paprastus produktus kaip poliesterio suknelės „neabejotinai“ būtų galima gaminti Jungtinėse Valstijose, ir jie atsieitų panašiai, jei atsižvelgtume į sutaupytus pinigus transportui ir muitui.
„Griežta politika“
Praėjusio mėnesio pabaigoje Ivanka dalyvavo susitikime Baltuosiuose rūmuose, kurio metu jos tėvas aptarinėjo „griežtą politiką mūsų darbo vietoms sugrąžinti“.
„Viskas bus grindžiama mūsų darbo vietų sugrąžinimu“, – sakė prezidentas, kreipdamasis į magnatus iš tuzino Amerikos firmų.
Po to susitikimo Ivankos Trump prekės ženklo atstovas AFP sakė, kad kompanija „nuolat sakydavo, kad mes, drauge su kitais industrijos lyderiais, esame suinteresuoti didesnių gamybos galimybių perkėlimu į JAV ir laukiame galimybės būti šio pokalbio dalimi“.
Nors turbūt dar ne dabar: vos po dviejų dienų į Niuarką Naujajame Džersyje atkeliavo daugiau kaip 5 tūkst. „Ivanka Trump“ poliesterio palaidinių.
Be to, mažiausiai vienas batų fabrikas Pietų Kinijoje gavo užsakymą kitam sezonui pasiūti 10 tūkst. porų batų, rašė kinų laikraštis „Global Times“.
