Pastaruoju metu stebimi dalies susisiekimo sektoriaus įmonių gerėjantys valdysenos pokyčiai, taip pat aukštai įvertintos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžios įmonės.
„Jau kelis metus iš eilės valdysenos indekso lyderėmis išlieka energetikos sektoriaus įmonės – „Ignitis grupė“, „Klaipėdos nafta“ ir „EPSO-G“, tačiau joms konkurencija auga. Stebime ryškius gerėjančios valdysenos pokyčius dalyje susisiekimo sektoriaus įmonių. Aukštai įvertintos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžios įmonės“, – pabrėžė Vidas Danielius, Valdymo koordinavimo centro vadovas.
Valdysenos lydere šiais metais visame VVĮ sektoriuje, taip pat lydere didelių įmonių kategorijoje paskelbta AB „Ignitis grupė“, vidutinio dydžio įmonių kategorijoje – UAB „Toksika“, mažų įmonių kategorijoje – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.
Nuotoliniu būdu vykusiame 2019-2020 m. VVĮ gerosios valdysenos indekso rezultatų pristatyme, paskelbtos ir specialios nominacijos, skirtos įvertinti įmonių pasiekimus konkrečiose gerosios valdysenos srityse. Valdysenos lyderiu dukterinių įmonių kategorijoje pripažinta AB „Energetikos skirstymo operatorius“, o UAB „EPSO-G“ įmonių grupė įvertinta už pažangiausią dukterinių įmonių valdyseną. Apdovanojimas „Profesionaliausias valdytojas“ skirtas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
Gerosios valdysenos indeksas yra vienas pagrindinių įrankių, kuriuo vertinama VVĮ valdymo kokybė. Jis sudaromas atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, Nuosavybės gairių, Skaidrumo gairių ir Atrankos gairių nuostatas bei kitus VVĮ veiklą reglamentuojančius dokumentus ir geriausias pasaulines praktikas.
„Jau 8 metus iš eilės vertindami VVĮ pažangą ir pokyčius jų valdysenoje, matome, kad įmonės kai kuriose srityse pagal turimus išteklius ir galimybes yra maksimaliai priartėjusios prie gerosios valdysenos standartų, nors tobulintinų sričių jose ir netrūksta.
Tai rodo poreikį, kad šiandien jau reikia ir kitų sprendimų, kurie būtų orientuoti ne tik į konkrečios įmonės valdysenos gerinimą, bet veiksmų, kurie apimtų visą VVĮ sektorių, t. y. padėtų spręsti esamą problematiką net tik per įmonių turimus išteklius, bet per VVĮ portfelio optimizavimą ir akcininko kompetencijų konsolidavimą“, – pabrėžė Valdymo koordinavimo centro direktorius V.Danielius.
Didžiausi VVĮ valdysenos pokyčiai, pasak V.Danieliaus, yra matomi kolegialių organų srityje. Tai nulėmė ryžtingi Vyriausybės veiksmai nustatant nepriklausomų narių kvotas VVĮ kolegialiuose organuose (ne mažiau nei pusė nepriklausomų narių) bei standartizuojant kolegialių organų atrankos procedūras visoms VVĮ.
Valdymo koordinavimo centro vertinimu, reikšmingi valdysenos trūkumai fiksuojami korupcijos prevencijos, specialiųjų įpareigojimų, kolegialių organų atrankų, strategijų įgyvendinimo priežiūros praktikų, finansų tvarumo ir kitose srityse. VVĮ taikomos darnumo praktikos vis dar vertinamos ypač silpnai ir atsilieka nuo geriausių pasaulinių praktikų.
„Pastaraisiais metais stebime sistemingus ir teigiamus VVĮ valdysenos pokyčius, bet turime pripažinti, kad valdysenos lygis labai skiriasi. Tarp VVĮ yra tokių, kurių taikomi valdysenos principai galėtų būti laikomi pavyzdžiu visos šalies mastu. Tuo tarpu yra ir tokių įmonių, kurių valdysenos lygis yra žemas bei nekinta jau eilę metų“, – pažymėjo Valdymo koordinavimo centro projektų vadovas Jokūbas Niedvaras.
Šiemet išplėtus VVĮ gerosios valdysenos indekso pritaikymą pirmąkart buvo įvertintas ir VVĮ dukterinių bendrovių valdysenos lygis. Valdymo koordinavimo centro vertinimu, nepaisant to, kad reguliavimas antrinėms VVĮ bendrovėms įsigaliojo tik 2019 metų viduryje, dauguma jų jau ėmėsi priemonių valdysenos praktikų gerinimui, bet tobulintinų sričių yra dar nemažai.
Detaliau susipažinti su 2019-2020 m. VVĮ gerosios valdysenos indekso rezultatais galima internetinėje Valdymo koordinavimo centro svetainėje.
