IŽA žiniomis, atsisakydama neatlygintinos straipsnių sklaidos, LRT tuo pačiu metu jų reklamai feisbuke kiekvieną mėnesį išleidžia iki keliolikos tūkstančių eurų.
LRT buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį su naujienų portalu DELFI nuo 2006 m., su 15min – nuo 2012 m., su lrytas.lt – nuo 2013 m. Remiantis šiomis sutartimis portalai galėjo viešai skleisti, tai yra, perpublikuoti portalo Lrt.lt arba LRT laidų informaciją, pažymėdami LRT logotipu, o LRT galėjo skleisti pas save šiuose portaluose skelbiamą informaciją.
Per visą šį bendradarbiavimo laikotarpį LRT naujienų portalams nebuvo pareiškusi jokių pretenzijų, nebuvo fiksuoti jokie sutarčių pažeidimai. Nepaisant to, šių metų vasarį LRT sutartis vienašališkai nutraukė, rašoma išplatintame rašte.
IŽA kreipimesi į LRT tarybą pastebėjo, kad nebuvo įvertintas šio žingsnio formalus teisėtumas ir tai, ar tokie veiksmai atitinka LRT veiklą reglamentuojančius teisės aktus, LRT misiją ir visuomeninius tikslus.
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas nustato, kad LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. Jame taip pat pažymima, kad LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą.
„Teiraujamės, ar toks Bendradarbiavimo sutarčių nutraukimas ne dėl kitų šalių kaltės ir informacijos apie Lietuvą ir pasaulį sklaidos apribojimas stiprina demokratiją, žodžio laisvę, pilietiškumą ir mąstymo kultūrą, ugdo bendradarbiavimą“, – kelia klausimą Interneto žiniasklaidos asociacija.
IŽA kreipimesi taip pat pastebima, kad tokie LRT veiksmai būtų labiau suprantami, jei LRT būtų pelno siekiantis juridinis asmuo, o ne valstybei priklausanti viešoji įstaiga, kurios tikslas – tenkinti viešuosius interesus.
„Bendradarbiavimo sutarčių nutraukimas, mūsų manymu, reiškia LRT priimtą sprendimą apriboti viešųjų interesų tenkinimą, sąmoningai padaryti LRT už mokesčių mokėtojų pinigus parengtą informaciją mažiau pasiekiamą skaitytojams“, – pastebima IŽA rašte ir keliamas klausimas, ar LRT misija nuo šiol apsiriboja tik tais skaitytojais, kurie apsilanko portale Lrt.lt.
IŽA kreipimesi taip pat pastebima, kad tokie LRT veiksmai būtų labiau suprantami, jei LRT būtų pelno siekiantis juridinis asmuo, o ne valstybei priklausanti viešoji įstaiga, kurios tikslas – tenkinti viešuosius interesus.
IŽA prašo LRT Tarybos atkreipti dėmesį ir LRT veiksmų prieštaringumą, nes uždraudusi kitoms žiniasklaidos priemonėms perpublikuoti LRT parengtus straipsnius, taip neatlygintinai užtikrinant jų maksimalią sklaidą ir LRT žinomumą, LRT kas mėnesį moka apie 10-12 tūkstančių eurų už LRT straipsnių reklamą feisbuke.
IŽA pastebi, kad tokie iš valstybės biudžeto išlaikomos, todėl turinčios šioje srityje privilegijų, LRT veiksmai neatitinka nei visuomeninės misijos, nei sąžiningos konkurencijos taisyklių, todėl prašo LRT Tarybą įpareigoti LRT generalinę direktorę atnaujinti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nurodytus principus ir visuomeninius tikslus atitinkantį bendradarbiavimą su minėtais naujienų portalais dėl LRT parengtų medžiagų perpublikavimo.
LRT vadovė: dalintis LRT turiniu įstatymai neįpareigoja
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė feisbuke sureagavo į IŽA išplatintą raštą. Pasak jos, medžiagų perpublikavimas buvo viena iš priežasčių, kodėl Lrt.lt portalas ilgus metus negalėjo išsikovoti naujienų portalo vardo.
„LRT misijos įgyvendinimas nėra niekaip susijęs su komercinės žiniasklaidos veikla. Portalų reikalavimas dalintis su jais mūsų parengta medžiaga yra savanaudiškas, siekiantis pasinaudojant visuomeniniu transliuotoju auditorijos auginimui, išlaikymui ir reklamos pritraukimui. Teisine prasme IŽA taip pat yra neteisūs. Kokybiškai kuriamas Lrt.lt turinys yra intelektinė nuosavybė, kuria dalintis nėra mūsų įpareigojęs nė vienas LR galiojantis teisės aktas“, – rašė M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji taip pat pridūrė, kad visi minėti portalai iki sutarčių su jais nutraukimo yra pažeidę LRT teises. Todėl, pasak nacionalinio transliuotojo generalinės direktorės, nutrūkęs bendradarbiavimas su portalais negalimas ateityje ir dėl portalų piktnaudžiavimo savo padėtimi bei demonstruojamos nepagarbos LRT atžvilgiu.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė šį IŽA raštą sieja su tuo, kad pirmadienį „Gemius Audience“ paskelbus vasario mėnesio portalų lankomumo duomenims, išaugo Lrt.lt portalo lankomumas. Pasak jos, taip pat teisybės neatitinka rašte parašytas faktas, kad LRT kas mėnesį išleidžia 10-12 tūkstančių EUR Facebook reklamai.
„Norėčiau, kad taip būtų, bet, deja, išleidžiame žymiai mažiau“, – feisbuke rašė LRT vadovė.
15min vyr. redaktorius Raimundas Celencevičius, komentuodamas LRT vadovės teiginį, kad portalai, su kuriais LRT vienašališkai nutraukė bendradarbiavimą, tarp jų ir 15min, „ iki sutarčių su jais nutraukimo yra pažeidę LRT teises“, pranešė, kad LRT.lt tekstų ir LRT laidų turinio perpublikavimas 15min vyko griežtai laikantis bendradarbiavimo sutarties su LRT.
„Portalas 15min dar iki pranešimo apie LRT sprendimą vienašališkai nutraukti bendradarbiavimo sutartį yra gavęs tik vieną raštą LRT Interneto departamento vadovo Ričardo Baltaduonio vardu, bet jo nepasirašytą, taip pat – be datos. Rašte „Dėl neteisėto medžiagos panaudojimo“ teigiama, kad 15min 2016.02.06 neteisėtai be LRT sutikimo atgamino ir padarė viešai prieinamą LRT programą „Gyvenimas“. Minėtą laidą 15min atgamino ir publikavo remdamasis tuo metu galiojusia bendradarbiavimo sutartimi su LRT, kuri leido viešai skleisti, tai yra, perpublikuoti portalo Lrt.lt arba LRT laidų informaciją, nurodant, kad tai yra LRT turinys“, – pažymėjo R.Celencevičius.
