Šios šalies ūkininkai jau skelbia, kad dėl darbininkų trūkumo mažins produkcijos apimtis ir dėl to gali trūkti kai kurių produktų, o verslininkai įvairiuose sektoriuose didina naujų darbuotojų atlyginimus 20–30 proc. ir skundžiasi neregėta darbuotojų kaita.
Globalią darbuotojų trūkumo problemą ekspertai aiškina įvardindami daugybę priežasčių. Dalis jų – susijusios su koronaviruso pandemija, pavyzdžiui, reikalavimas skiepytis, ilgai trunkantis žmonių, praradusių darbą pandemijos metu, persikvalifikavimas arba lėtesnis grįžimas į darbo rinką dėl santaupų, sukauptų pirmaisiais pandemijos metais.
Svarbūs ir ilgalaikiai visuomenės pokyčiai, tokie kaip visuomenės senėjimas ir vis dažniau pasitaikantys atvejai, kai vyresnio amžiaus žmonės nusprendžia į pensiją išeiti anksčiau. Didžiojoje Britanijoje, kur darbo rinkos situacija prasčiausia, šias problemas papildė dar viena – vietos rinką dėl „Brexit“ palikę darbuotojai iš užsienio.
Lietuvos situacija kol kas neprilygsta krizei Didžiojoje Britanijoje, tačiau apie darbuotojų trūkumą kalbos netyla jau keletą mėnesių. Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjį šalyje buvo 22 045 laisvos darbo vietos – beveik trigubai daugiau nei priešpandeminiais metais.
Remiantis įmonės duomenimis, „Biuro“ klientai rugsėjį buvo užpildę apie 69 proc. savo darbuotojų poreikio, o šiuo metu intensyviausiai ieško gamybos specialistų ir sandėlio darbuotojų.
Darbuotojų trūkumas minėtuose sektoriuose Lietuvoje iš dalies yra ir pandemijos padarinys. Visų pirma, skirtingi sektoriai atsigavo netolygiai. Pavyzdžiui, gamybos ir logistikos sektoriai paaugo, nes žmonės, negalėdami įsigyti kai kurių paslaugų, daugiau pinigų išleidžia daiktams.
Apgyvendinimo ir paslaugų sektoriaus atsigavimas kur kas lėtesnis, todėl įmonės buvo priverstos atsisakyti dalies darbo vietų. Nors, teoriškai, darbuotojai iš nukentėjusių sektorių galėtų rinktis darbą augančiuose, toks mobilumas yra žemas. Darbuotojai nėra linkę keisti darbo pobūdžio, pavyzdžiui, bendravimą su klientais iškeisti į darbą prie konvejerio. Jų lūkesčiai atlyginimams ir kitoms naudoms yra daug aukštesni nei gali pasiūlyti gamybos įmonės. Be to, dėl pandemijos sunkiau samdyti darbuotojus iš užsienio, o konkurencija tarp klestinčių sektorių vis labiau auga.
Taigi, ko Lietuvos darbdaviai turėtų pasimokyti iš krizės D. Britanijoje ir kitose Vakarų šalyse, kad darbuotojų trūkumo problema pagaliau pasibaigtų ar bent jau nepadarytų daugiau žalos? Pirmiausia, pasikalbėkime apie atlyginimus.
Pirmasis žingsnis, kurį atliko Didžiosios Britanijos įmonės, susidūrusios su veiklos strigimu dėl rankų trūkumo – staigiausias nuo 1997 metų atlyginimų kėlimas naujiems darbuotojams.
Vis daugiau Lietuvos įmonių taip pat imasi šios priemonės. Tačiau siūlomo atlyginimo didinimas, pamačius, jog esamas pasiūlymas nepritraukia kandidatų, yra simptominis sprendimas. Dalis Lietuvos įmonių, veikiančių gamybos, prekybos ir paslaugų sektoriuose, kur šiuo metu trūksta darbuotojų, lėtai priima ekonomikos pokyčius ir augančius darbuotojų lūkesčius, todėl prastai apmokamo darbo reputacija siaurina kandidatų ratą, o potencialūs darbuotojai verčiau renkasi emigraciją arba keičia darbą vos radę geresnį pasiūlymą.
Vis dėlto, daugelis pritars, jog, net ir pasiekęs atlyginimų lubas, verslas gali susidurti su darbuotojų trūkumu. Tokiu atveju verta atsigręžti į lankstumą – tai antras dažniausias kandidatų reikalavimas po didesnio atlyginimo, sako įdarbinimo specialistai užsienyje.
Ar galite sukurti sąlygas žmonėms su negalia dirbti jūsų įmonėje? Kaip galėtumėte pakeisti darbo valandas, kad jos tiktų dirbantiems studentams? Ar siūlote mokymus arba mentorystės programą, kuri leistų naujiems darbuotojams greitai įsilieti į jūsų veiklą? Įtrauktis ir įvairovė, laikytos verslo socialinės atsakomybės dalimi, šiuo metu tampa nebe įvaizdžio kūrimo aspektais, o strateginėmis priemonėmis, galinčiomis padėti išlaikyti veiklos tęstinumą.
Galiausiai, ištikus krizei verta koncentruotis į efektyvumą. Darbuotojų trūkumas gali įkvėpti optimizuoti procesus ar imtis strateginių pokyčių. Tačiau svarbu skirti dėmesio ir darbuotojų paieškos bei personalo valdymo efektyvinimui. Niekada neturėjome tiek kanalų, kuriais galima pasiekti potencialius darbuotojus – socialiniai tinklai, tradiciniai sklaidos kanalai, lauko reklamos ir net pažinčių programėlės dabar tarnauja paieškai.
Tuo pačiu, kandidatams niekada nebuvo taip paprasta rasti atsiliepimus apie darbą pasirinktoje įmonėje. Dėl to ypač svarbi tampa įvedimo į darbą patirtis ir draugiška, į darbuotoją orientuota įmonės kultūra. Kad būtų galima užtikrinti šiuos aspektus ir išvengti brangiai kainuojančios darbuotojų kaitos, verta konsultuotis su profesionalais ir remtis gerosiomis užsienio praktikomis.
Darbo rinka kol kas nerodo ženklų, kad darbuotojų trūkumo problema pasaulyje ir Lietuvoje greitai pasibaigs. Tai reiškia, jog daugeliui įmonių gebėjimas prisitaikyti ir atsinaujinti bus gyvybiškai svarbus.
