„Jau kelerius metus Lietuvos verslas demonstruoja gebėjimą geriau pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis, auga sparčiau ir dirba pelningiau nei kaimynai. Nors pandemija visų šalių ekonomikoms iškėlė naujų iššūkių, lietuviai greičiau prisiderino prie naujos situacijos ir išnaudojo stiprias pozicijas biotechnologijų, mažmeninės prekybos ir transporto sektoriuose, taip pat sėkmingai pritaikė gerą IT infrastruktūrą skaitmenizuojant daugelį ekonomikos sričių“, – sako Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ vadovas.
Visų TOP-50 reitinge esančių įmonių apyvarta pernai siekė 45,97 mlrd. Eur. Iš jų 70,3 proc. (32,3 mlrd.) Eur buvo Lietuvos įmonių apyvarta, nors lietuviškų bendrovių skaičius reitinge sudaro 64 proc. Latviškų įmonių skaičius reitinge yra 16 proc., o bendra jų apyvarta sudaro 17,1 proc. (7,9 mlrd. Eur). Estijos įmonių skaičius sudaro 20 proc., o jų bendra apyvarta – 12,6 proc. (5,8 mlrd. Eur).
Kelerius pastaruosius metus auga ir Lietuvos įmonių pelningumas. Pagal pelno ir apyvartos santykį vidutinis lietuviškų bendrovių pelningumas siekė 5,6 proc., Latvijos bendrovių – 2,2 proc., o Estijos įmonių – 1,3 proc. Lietuvai atiteko 88 proc. viso reitinge esančių įmonių pelno (1,8 mlrd. Eur), Latvija uždirbo 8,3 proc. viso TOP-50 reitingo pelno (169 mln. Eur), o Estija – 3,7 proc. (75 mln. Eur). Bendrasis TOP-50 reitinge esančių įmonių pelnas pernai siekė 2,044 mlrd. Eur.
Didžiausią pelną uždirbusių bendrovių pirmajame penketuke – vien lietuviškos įmonės: „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (405 mln. Eur, augo 64 proc.), „Vilniaus prekyba” (252 mln. Eur, augo 24 proc.), „Maxima LT” (220 mln. Eur, augo 163 proc.), „Ignitis grupė“ (169 mln. Eur, augo 187 proc.) ir „Maxima grupė“ (153 mln. Eur, augo 18 proc).
Toliau pirmauja „Vilniaus prekyba“, tačiau kitų įmonių pozicijos keitėsi
Pirmąjį didžiausių Baltijos šalių įmonių trejetuką, kaip ir pernai, sudaro Lietuvos įmonės. „Vilniaus prekyba“ išlaikė lyderės pozicijas, pernai pasiekusi 5,2 mlrd. Eur apyvartą (5 proc. daugiau nei prieš metus). Į antrąją vietą iš pernai turėtos trečiosios pakilo „Maxima grupė“, kurios apyvarta pasiekė 4,2 mlrd. Eur (augo 6 proc.). Ir atvirkščiai, iš antrosios vietos į trečiąją naujausiame reitinge šiemet smuko „Orlen Lietuva“, kurios apyvarta sumažėjo 46 proc. nuo 4,6 mlrd. Eur 2019 m. iki 2,5 mlrd. Eur pernai. 1 proc. iki 1,69 mlrd. Eur smuktelėjusi „Maxima LT“ apyvarta lėmė, kad naujausiame reitinge ši bendrovė užėmė 6 vietą, kai pernai buvo 5-oje.
Pirmajame Baltijos šalių TOP-50 dešimtuke yra tik dvi kaimyninių šalių įmonės, abi iš Latvijos: „ELKO Grupa” (iš 6-os vietos pakilusi į 4-ą su 14 proc. apyvartos augimu iki 1,9 mlrd. Eur) bei „Uralkali Trading“ (iš 4-os vietos nusileidusi į 5-ą, kurios apyvarta pernai smuktelėjo 5 proc. ir siekė 1,8 mlrd. Eur).
Tarp estiškų bendrovių tris aukščiausias vietas reitinge užėmė „NG Investteeringud“ (13 vieta, augo 2 proc. iki 889 mln. Eur), „Eesti Energia“ (16 vieta, krito 13 proc. iki 834 mln. Eur) ir „Talinna Kaubamaja Grupp” (19 vieta, augo 3 proc. iki 742 mln. Eur).
Verta atkreipti dėmesį, kad „Vilniaus prekyba“ ir pavadinimas „Maxima“ TOP-50 reitinge iš viso minimi 5 kartus ir kiekvienoje iš Baltijos šalių „Maxima“ yra tarp įmonių, generuojančių didžiausias apyvartas ir sukuriančių daugiausia darbo vietų.
„Thermo Fisher Scientific Baltics“ šuolis ir TOP-50 reitingo naujokės
Didžiausią šuolį TOP-50 reitinge pademonstravo pernykščio sąrašo naujokė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, iš 46 vietos šoktelėjusi į 7-ąją. Įmonės apyvarta per metus išaugo 187 proc. iki 1,26 mlrd. Eur. Tik trijų įmonių pozicijos reitinge nepakito – tai jau anksčiau minėtos bendrovės iš Lietuvos: „Vilniaus prekyba“ (pirmoji vieta, 5,2 mlrd. Eur), „VG Holding“ (25 vieta, mažėjо 2 proc. iki 632 mln. Eur) ir „Norfos mažmena“ (32 vieta, augo 11 proc. iki 559 mln. Eur).
Naujausiame TOP-50 reitinge yra 8 naujokės, tarp kurių 4 lietuviškos įmonės: „Vičiūnų grupė“ (27 vieta, apyvarta pernai krito 2 proc. iki 606 mln. Eur), „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) (37 vieta, augo 16 proc. iki 481 mln. Eur), „Telia Lietuva“ (48 vieta, augo 3 proc. iki 398 mln. Eur) ir „LTG Cargo“ (49 vieta, augo 33 proc. iki 396 mln. Eur). Naujokių sąrašą taip pat papildė trys estiškos įmonės: „Graanul Invest“ (41 vieta, augo 9 proc. iki 439 mln. Eur), „Coop Eesti Keskuhistu“ (44 vieta, augo 12 proc. iki 420 mln. Eur) ir „BLRT Grupp“ (50 vieta, traukėsi 5 proc. iki 392 mln. Eur). Šiemet tarp naujokių yra ir viena latviška bendrovė – „Sanitex“ SIA (47 vieta, augo 6 proc. iki 401 mln. Eur).
TOP-50 Baltijos šalių įmonėse – nuo 45 tūkst. iki kelių dešimčių darbuotojų
Analizuojant bendroves pagal darbuotojų skaičių akivaizdu, kad būtent Lietuvoje veikia daugiausia darbo vietų sukūrusios įmonės. Pvz., naujausiame reitinge pirmaujančioje bendrovėje „Vilniaus prekyba“ pernai dirbo 45965 darbuotojai, „Maxima Grupėje“ – 40731, „Maxima LT“ – 13190, „Lietuvos geležinkeliuose“ – 8999. Estijoje pagal darbuotojų skaičių didžiausia bendrovė yra „NG Investteeringud“ (5209), o Latvijoje – „Maxima Latvija“ (7710).
Tarp įmonių, patekusių į TOP-50 reitingą, buvo turinčių ypač nedaug personalo. Pvz., lietuviškoje įmonėje „Agrorodeo“ pernai dirbo tik 36 darbuotojai: šios įmonės apyvarta 2020 m. siekė 465 mln. Eur ir vienam darbuotojui vidutiniškai atiteko beveik po 13 mln. Eur apyvartos. Mažiau nei po šimtą darbuotojų turėjo dar dvi reitingo organizacijos – latviška bendrovė „Uralkali Trading“ (58 darbuotojai, vidutiniškai vienam darbuotojui – po 31,2 mln. Eur) ir lietuviška bendrovė „SBA Home“ (62 darbuotojai, vidutiniškai vienam darbuotojui – po 6,5 mln. Eur).
Baltijos šalių ūkius gelbėjo investicijos į IT ir skaitmeninę ekonomiką
Prasidėjus pandemijai buvo nuogąstaujama, kad ekonominė krizė Baltijos šalių ūkiams ir vėl gali stipriai smogti. Situacija buvo lyginama su 2008-2009 metais, kai valstybių ūkiai buvo atviri ir nuo pasaulinės finansų krizės nukentėjo ypač skaudžiai. Tačiau ankstesnės krizės metu išmoktos pamokos davė gerų rezultatų. Priešingai nei buvo prognozuojama, Baltijos šalyse užfiksuotas palyginti nedidelis ekonomikos nuosmukis: Lietuvos BVP pernai sumažėjo 0,9 proc. – mažiausiai iš visų Baltijos valstybių, Estijos BVP traukėsi 2,9 proc., o Latvijos – 3,6 proc. „Coface“ ekspertų vertinimu, Baltijos šalių ūkiams padėjo ankstesnės investicijos į skaitmeninės ekonomikos kūrimą ir informacinių technologijų (IT) plėtrą.
M.Sventickas pastebi, kad Lietuvos ekonomikos atsparumą didino transporto sektorius ir dominuojantis susisiekimas sausuma. O Latvijos ir Estijos ekonomikos nukentėjo daugiau, nes susiekimas keltais ir oru labiau jautė pandemijos metu taikomus ribojimus.
