Optimistiniai lūkesčiai ir dideli planai – taip ekspertai apibūdina pradedančius Lietuvos verslininkus. Pusė neseniai įkurtų įmonių šiemet ketina priimti naujų darbuotojų, o, pavyzdžiui, Estijoje tokių planų turi maždaug trečdalis jaunų verslų. Taip pat mūsų šalyje apie 60 procentų įmonių planuoja, kad per metus jų apyvarta gali išaugti nuo 100 tūkstančių iki pusės milijono eurų ir daugiau. Estijoje tokių lūkesčių turi apie 30 procentų verslininkų.
Tačiau Lietuvoje įkariamų įmonių skaičius, nors ir nežymiai, kasmet svyruoja – tai mažėja, tai auga, o Estijoje trečius metus stebimas nuoseklus augimas.
„Estijoje yra minėta, kad įmonę įkurti yra žymiai paprasčiau, palankiau, ten yra mokesčių aplinka palankesnė. Ir jeigu Lietuvoje daugelis lietuvių vietoj to, kad steigtų įmonę, bando pasinaudoti individualia veikla arba išsiperka patentą, tai Estijoje, kaip taisyklė, kuriama įmonė, nes jiems taip paprasčiau, pelno mokestis yra nulinis“, – sakė SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.
Beveik pusė apklaustų pradedančių Lietuvos verslininkų šiemet planuoja naujų produktų ir paslaugų, Estijoje tokių šiek tiek daugiau.
Ekspertai sako, kad dažniausia Lietuvoje verslai kuriami ten, kur turima patirties – statybų, transporto ir žemės ūkio sektoriuose.
„Tradiciškai yra gamybą ir paslaugos. Bet pas mus dabar jaučiama tendencija šiek tiek daugiau kurti gamybines įmones, ypač tas tokias inovatyvesnes. Kai kurie žmonės grįžtantys iš emigracijos: iš JAV, iš Britanijos, turi polinkį į tokius gamybinius-technologinius verslus ir tai mums yra nepaprastai svarbu“, – kalbėjo „Verslo angelų fondo I“ partneris Arvydas Strumskis.
Verslininkai sako, kad geram verslui vien idėjos nepakanka – esą reikia imti ir veikti.
„Į googlą nueisi ir pasiieškosi geros idėjos? Ne, tai ten rasi begalę idėjų ir net yra portalų, kurie turi visokių naujų verslų idėjų, tai tik imk ir daryk. Už tai mano nuomonė, kad idėja yra nulis, jeigu tu nevykdai. Kiek mes sėdėdami su draugais sugeneruojam gerų idėjų? Kiek iš jų tampa verslais? Tai ir yra skirtumas tarp pašnekesio ir verslo – tai vykdymas“, – teigė „Foodout.lt“ valdybos pirmininkas Tomas Martūnas.
Kaip didžiausius iššūkius jauni verslininkai Lietuvoje ir Estijoje įvardija didelius mokesčius, darbo jėgos stygių ir sunkiai pasiekiamą verslo pradžios finansavimą.
