Jaunimas Darbo biržos duris varsto dėl įvairių priežasčių: vieni ieškodami darbo, kiti atvirkščiai – nutraukia sutartis, nes išvyksta, o treti patys susiranda darbą ir be biržos pagalbos.
„Daugelis mano draugų yra iš informacinių programų, tai jiems darbų netrūksta, bet tų, kas iš kitų sričių, situacija ne per geriausia. Reikia paieškoti. Aš buvau gavusi darbą ir be patirties, bet reikia pažinčių šiek tiek, kad ir kaip negražiai skamba“, – sako LRT žurnalistų kalbinta Greta.
Darbo birža skelbia, kad vasarą visuomet sulaukia daugiau studijas baigusių ir darbo ieškančių jaunuolių. Dažniausiai – teisininkų, ekonomistų, viešojo administravimo specialistų, o iš profesinių mokyklų – virėjų, kepėjų, padavėjų ir mechanikų. Tačiau nuo 2010-ųjų, kai jaunimo nedarbas siekė per 35 proc., pernai teliko vos 16 proc.
„Jaunimo nedarbas stipriai mažėja. Jei palyginsime su 2012 m. „Eurostato“ duomenimis, jaunimo nedarbas iki 25 m. tuomet siekė beveik 27 proc., o šiemet, birželio duomenimis, jaunimo nedarbas – 13,1 proc., ir tai 3,5 proc. mažiau nei visos ES vidurkis“, – sako Darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vyr. specialistas Ignas Simanavičius.
Trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos, darbdaviai tampa vis lankstesni, jie jaunimą priima daliai dienos, leidžia derinti studijas ir darbą. Vienas prekybos centrų pradeda darbinti dar pavasarį ir iš priimamo per tūkstančio jaunuolių vėliau penktadalis lieka dirbti.
„Pasiūlome parduotuvę, kuri yra arčiau namų ar universiteto, kad žmogus galėtų pasiplanuoti savo laiką ir susidėlioti darbotvarkę“, – pasakoja „Maxima LT“ komunikacijos vadybininkė Milda Januškevičienė.
Tačiau su jaunimu dirbančios organizacijos pastebi, kad jaunimo nedarbo mažėjimą lemia ne tik ekonominiai veiksniai.
„Jaunimas išvyksta, mažėja jaunų žmonių Lietuvoje, tai viena iš priežasčių, kodėl mažėja jaunimo nedarbas“, – atkreipia dėmesį Jaunimo reikalų departamento direktorius Vydūnas Trapinskas.
Nemaža dalis jaunuolių ieškodami darbo pasinaudoja Darbo biržos programomis „Atrask save“ ir „Naujas startas“, o po studijų, neradę darbo, bet ėmęsi savanorystės įvairiose programose, iš 700 jaunuolių trečdalis įsidarbino ir dažniausiai ne pagal specialybę.