Paklausta apie šiandieninę jaunimo nedarbo situaciją Darbo biržos atstovė informavo, jog šiuo metu nedarbingumas jaunimo tarpe yra sumažėjęs ir sąlygos darbo ieškantiems žmonėms ir jaunimui gerėja. Kaip didelę problema M.Kankauskienė įvardijo tai, kad tarp jaunų bedarbių, daugiau nei pusę, neturi profesinės kvalifikacijos, todėl negali konkuruoti darbo rinkoje. Taip pat daugiau nei pusę, 54 proc., bedarbių darbinę veiklą pradeda pirmą kartą“, – teigė Darbo biržos atstovė.
Pačiomis nepaklausiausiomis specialybėmis, kurias įgijęs Lietuvos jaunimas turi persikvalifikuoti, M.Kankauskienė įvardijo socialinius mokslus, t.y. verslo vadybą, ekonomiką, teisę, buhalterinę apskaitą, viešąjį administravimą bei socialinį darbą. Taip pat buvo įvardintos ir profesinio išsilavinimo nepaklausiausios specialybės, tai virėjai, automobilių remontininkai, padavėjai, barmenai. Šios sritys anot Darbo biržos atstovės vis dar traukia jaunimą, tačiau nėra paklausios darbo rinkoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus V.Majausko teigimu, 2007 – 2013-iems metams buvo skirti daugiau nei 3 mlrd. Lt jaunimo nedarbui mažinti. „Pačios populiariausios priemonės buvo parama pirmajam darbui. Jeigu jaunuolis neturi darbo patirties, darbo stažo, mes sudominame darbdavį sumokėdami dalį jo darbo užmokesčio. Praėjusiais metais darbdaviams buvo kompensuojamos Sodros įmokos ir tokiu būdu darbdaviui toks jaunuolis būdavo patrauklesnis. Pasinaudojus šia priemone buvo įdarbinta daugiau kaip 6 tūkst. jaunuolių. Taip pat šiuo metu yra rengiami dokumentai, pagal kuriuos bus kompensuojamos palūkanos, bei dokumentai, skirti jaunuoliams, į pirmąjį darbą įsidarbinantiems iki 29-erių metų. Yra numatyta ir kitų priemonių, tokių, kaip integracija į darbo rinką. Pagrindiniuose Lietuvos miestuose bus organizuojamos mobiliosios grupės, kurios ieškos jaunuolių, kurie nei mokosi, nei dirba ir agituos juos mokytis arba dirbti“, – „Laisvajai bangai“ teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius.
Seimo Socialinių reikalų bei darbo komiteto pirmininkė K.Miškinienė teigia, kad į jaunimo nedarbą reikia žiūrėti kompleksiškai. „Kovoje su jaunimo nedarbu imtasi nemažai priemonių. Kai kurios yra itin svarbios ir jas būtina tęsti. Bet šią problemą turi spręsti ne vien tik socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dar mokykloje, per mažai dėmesio skiriame profesiniam orientavimui. Yra labai svarbu su jaunimu daugiau kalbėti apie tai, kad ne visi bus mokslininkai, ne visi stos į universitetus, nes dabar matome, jog su didžiausiomis problemomis susiduria tas jaunimas, kuris neturi profesijos. Jeigu jau mokykloje būtų galimybė įgyti bent elementariausias žinias apie tam tikrą profesiją, tai tikrai sustiprintų jaunimo pasitikėjimą savimi. Kuo anksčiau jaunuolis įgytų įgūdžių, reikalingų darbo rinkoje, tuo lengviau jiems būtų įsidarbinti. Aš manau, kad mes turime kalbėti ne vien apie tuos žmones, kurie ateina į Darbo biržą, turime padaryti viską, kad žmonių į ją ateitų kiek įmanoma mažiau. O jeigu jau ateina, turi žinoti viską, ką jie gali ir ko jie nori, nes paklausa didėja tik tam tikroms profesijoms ir visa tai daugiau susieti su regionine politika“, – teigė K.Miškinienė.
Jaunimo organizacijos „Darbas“ vadovas Benas Cechanavičius papasakojo apie naują būdą, kaip jauną žmogų integruoti į darbo rinką. „Jaunimo nedarbu besirūpinančios organizacijos siūlo vieną iš didžiausių ir svarbiausių jaunimo nedarbo problemos sprendimo būdų, t.y. neformalią veiklą nevyriausybinėse organizacijose oficialiai laikyti darbo patirtimi. Kadangi matome, jog darbdavio didžiausias kriterijus yra darbo patirtis, o darbo patirties jaunas žmogus taip greitai įgyti negali, manau, jog būtų labai gerai, jeigu savanoriška veikla būtų laikoma darbo patirtimi“, – pasakojo vadovas. Kadangi dialogas šiuo klausimu su buvusia vyriausybe buvo nutrauktas, pašnekovas tikisi, jog ši vyriausybė užsiims ilgalaikiu dialogu su įvairiomis institucijomis, kurios atstovauja jaunimą ir galų gale, turėtų būti pradėta spręsti ši problema.
