„Galime išgelbėti gyvūną nuo benamio dalios, jei laiku padėsime jo šeimininkui – neskubėkime jo teisti, juk ne kiekvienas išgali susimokėti už veterinaro paslaugas ar išmaitinti didelį šunį“, – sako S.E.Kaladytė.
Benamiai gyvūnai – kol kas opi ir neišspręsta problema. Nors gyvūnų gerove rūpinasi daugybė organizacijų, įstaigų, atsiranda ir asmeninių iniciatyvų, tačiau šioje srityje dar daug ką reikėtų nuveikti – nuo įstatyminės bazės keitimo iki požiūrio į augintinį.
Pastaruoju metu ši problema tapo dar aktualesnė, nes pasak Snaigės, po karantino kelis kartus išaugo beglobių kačių skaičius. Įvestas privalomas ženklinimas ne tik nepagerino gyvūnų gerovės, bet sukėlė dar daugiau problemų.
– Kokias naujas idėjas siūlote benamių gyvūnų globos srityje?
– Idėjų yra nemažai, nes daug gilinomės į gyvūnų globos problemas ir jų priežastis Lietuvoje. Stengėmės į šią problemą pažvelgti „kitu kampu“. Nors egzistuoja daug įstaigų ir įmonių bei pavienių entuziastų, kurie nuolat rūpinasi augintiniais Lietuvoje, bet padėtis negerėja, o šiais metais – tiesiog baisi, nes po karantino kelis kartus išaugo beglobių kačių skaičius.
Visai neseniai įsteigusi všį „Gamtos Vaikai“, iškėliau dvi pagrindines veiklos kryptis: įkurti pirmą Lietuvoje gyvūnų socializavimo centrą “Katės Namai”, tobulinti programą „Pagauk–Sterilizuok–Paleisk“ ir teikti pagalbą benamių gyvūnų šėrėjams „Pamaitink“.
Norime rasti dialogą ir galimybę bendradarbiauti su visais, kurie tikrai rūpinasi gyvūnais – pavieniais žmonėmis, įmonėmis ir verslo atstovais, net politikais, kurie kuria įstatymus ir turėtų šiais klausimais išmanyti gerokai daugiau.
– Kodėl svarbu ne tik sterilizuoti kates, bet ir nepaleisti vėl valkatauti, kad jos nebūtų kankinamos, kokias problemas gali sukelti benamės aplinkai?
– Mieste katėms sunku susirasti maisto pačioms – nes daug kur įrengti šiuolaikiški šiukšlių konteineriai, iškirsti krūmynai ir nuolat pjaunama žolė, kurioje net vabalų rasti kebloka, ką jau kalbėti apie peliukus, kuriuos galėtų medžioti „laisvos ir nepriklausomos katės“.
Jei pasirūpintume visai benamiais gyvūnais, gerokai apribotume erkių ir kitų parazitų bei infekcinių ligų platinimą.
Benamiai katinai, dažnai apkibę erkėmis, išbarsto jas besibastydami ir ieškodami maisto.
Nuo benamių kačių apsaugotume ir miesto paukščius, nes tūkstančiai jų žūsta, kai katės ieško maisto.
Pažangiose ES šalyse nėra valkataujančių gyvūnų. Tokia programa kaip Lietuvoje tinka tik šilto klimato šalyse, be to, katės iš karto po sterilizacijos neišleidžiamos į gatvę.
– Vienas iš jūsų tikslų įsteigti „Katės namus“ – kuo tai skirtųsi nuo kitų benamių prieglaudų, kurias globoja įvairios organizacijos?
– Šiuo metu pagal programą, kuri finansuojama iš valstybės biudžeto, benamės katės pagaunamos, sterilizuojamos ir vėl paleidžiamos į lauką.
Jei šias kates atiduotų į socializavimo manus, programa veiktų efektyviau.
Sulaukėjusi katė vis dėlto yra naminis gyvūnas ir dažniausiai ją galima prijaukinti bei išmokyti gyventi kartu su žmogumi. „Katės namai“ būtų ta vieta, kurioje atrastume, kaip geriausiai rasti bendrą kalbą su žmonių nuskriaustais gyvūnais.
Pasikviestume gyvūnų mylėtojus ir specialistus į pagalbą, sukurtume visiems patogią ir įdomią aplinką. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kartu turėtų būti steigiama ir kačių prieglauda.
– Kokios priežastis lemia tai, kad augintinis be gailesčio išmetamas į gatvę?
– Esu įsitikinusi, kad laiku padėjus turintiems mažas pajamas arba gyvūnų poreikius nepakankamai suprantantiems žmonėms, išvengtume didesnės dalies likusių be namų ar nuskriaustų augintinių.
Karantino metu, kai labai daug žmonių liko be pragyvenimo šaltinio, susidūrė su kitomis išgyvenimo problemomis, augintinių gerovės klausimai tikrai jiems nebuvo aktualiausi.
Neretai norima atsikratyti sergančiu gyvūnu, nes jų gydymas brangiai kainuoja. Manau, kad laiku padėjus tokiems žmonėms, išgydytas augintinis liktų namie.
Mielai bendradarbiautume su sąžininga ir atsakinga veterinarijos paslaugų įmone, įkurtume specialų kabinetą, skirtą Socializacijos centrui (ir prieglaudai tuo pačiu) – labai reiktų specialistų, išmanančių katės psichologiją, elgesio ypatumus ir kt.
– Kokia veiklos forma prisidėtų savanoriai?
– Kurdama įmonę karantino metu, atkreipiau dėmesį į nuotolinio darbo galimybes. Galite susipažinti su mūsų tinklapyje skelbiama savanorio anketa. https://www.gamtosvaikai.eu/bendradarbiavimas/savanoriu-anketa/
Savanoriams padėsime įgyti žinių ir patobulinti esamus įgūdžius. Tai labai įdomi laisvalaikio praleidimo forma: galite rašyti ir versti straipsnius, kurti youtube kanalą, globoti gyvūnus savo namuose ir t.t.
Ateityje planuojama daugiau veiklos, kurios įgyvendinimui kurtume atskirus projektus ir kviestume bendradarbiauti savivaldybių socialines paramas teikiančius padalinius.
Turime ir „komercinių“ pasiūlymų: gaminti rankdarbius mūsų kuriamai labdaringai parduotuvėlei. Taip pat labai reiktų vadybininko, galinčio sudominti ir pritraukti rėmėjus, pagalbos.
Svarbu tai, kad planuojame paskatinimo ir premijavimo programas visiems savanoriams, o vadybininkams norėtume mokėti sutartą procentą nuo gautos sumos.
– Ar teko pačiai maitinti benames kates ar kitaip betarpiškai susidurti su šia problema?
– Esu tiesiogiai susidūrusi su visais klausimais, kuriuos bandau išspręsti įsteigusi všį „Gamtos Vaikai“.
Benamius gyvūnus teko ir gaudyti su gaudykle sterilizavimui, socializuoti labai piktus ir nedraugiškus kačiukus, ieškoti jiems namų ir organizuoti saugų katinėlių perdavimą (suženklintus ir paskiepytus) sugriežtinto karantino metu, kai dauguma prieglaudų nutraukė darbą.
Susipažinau su gyvūnų šėrėjais registruotose šėryklose, kai kuriems stengiausi bent kiek pagelbėti dar prieš įmonės kūrimą.
Pati maitinau savo kieme nuostabią katinų porelę, kol vieno iš jų kaimynai nenunuodijo...
Teko daug bendrauti ir su valdininkais. Prisišaukti, kad atvyktų sugauti laukines kates, kurių skaičius jau apie 20 ir greitu laiku dar padidės, įmanoma tik su sąlyga, kad jie atveža gaudyklę, o tu pats ją pastatai, pagauni ir paprašai, kad atvažiuotų pasiimti.
Sulaukėjusių gyvūnų maitintojai yra registruojami, bet juos maitina savo lėšomis.
Bandžiau sužinoti, kiek Kaune yra registruotų gyvūnų šėryklų ir kur jos įsteigtos, tačiau ši informacija yra neviešinama.
Būtų šaunu, jei žmonės susiektų patys ir kartu išspręstume šią problemą. Viena moteris pasakojo, kad ji išleidžia nemažiau 150 eur per mėnesi laukinių katinų maitinimui.
– Dalyvaujate „Swedbank“ bendruomenėje „Kiekvienas gali“. Kokias galimybes atveria ši platforma? Kaip planuojate valdyti verslo finansus?
– Manau, kad ši platforma yra labai stipri ir motyvuojanti pagalbos priemonė naujam verslui. Kol kas visus darbus tenka atlikti vienai – kuriu tinklapį ir jo turinį, fotografuoju, administruoju, globoju gyvūnus ir ieškau jiems šeimininkų, atlieku daugybę kitų kasdieninių darbų.
Esu web programistė, tenka mokintis naujų dalykų, todėl viskas juda labai lėtai. Šiuo metu kuriu elektroninę parduotuvę, kuri, tikiuosi padės surinkti lėšų mūsų projektams. Pirkdami mūsų el. parduotuvėje, jūs ne tik įsigysite prekių – visas pelnas bus skirtas labdaringiems projektams įgyvendinti ir plėtoti.
Maloniai kviečiame susisiekti, jei domintų toks bendradarbiavimas ir būdas paremti naujos prieglaudos ir gyvūnų socializacijos centro kūrimą.
VšĮ „Gamtos vaikai“ siūlo pasinaudoti galimybe prekiauti tinklapio parduotuvėje ir kitiems verslams – šiuo metu jau pradėjome prekybą UAB „Amber Area“ sertifikuoto gintaro gaminiais augintiniams.
Taip pat siūlome internetinių svetainių kūrimo ir administravimo, Photoshop’o darbus bei kitas paslaugas.
