101-oji Pulitzerio laureatų paskelbimo ceremonija Kolumbijos universitete Niujorke įvyko Baltiesiems rūmams peikiant JAV žiniasklaidą už administracijos atžvilgiu kritiškas „išgalvotas žinias“. Be to, žiniasklaida buvo smarkiai kritikuojama dėl nesugebėjimo numatyti D.Trumpo pergalės per rinkimus.
Davidas Fahrentholdas iš laikraščio „The Washington Post“ buvo apdovanotas už reportažą nacionalinio masto tema, kurį komisija pavadino „skaidrios žurnalistikos pavyzdžiu“ ir kuriame buvo abejojama D.Trumpo pareiškimais apie dosnią labdarą.
D.Fahrentholdas ne tik ištyrė D.Trumpo pareiškimus apie labdarą, bet ir atskleidė, kad respublikonų kandidatas į prezidentus viename 2005 metų įraše šiurkščiais žodžiais gyrėsi grabinėjęs moteris.
Siekdamas Respublikonų partijos kandidato į prezidentus statuso D.Trumpas tvirtino, kad surinko 6 mln. dolerių (5,7 mln. eurų) veteranams, bet atidavęs kiek daugiau nei milijoną liovėsi skirstęs šiuos pinigus.
Žurnalistų darbas rinkimų kampanijos metu buvo pagerbtas ir Pulitzerio geriausio komentaro premija, kuri atiteko Peggy Noonan iš laikraščio „The Wall Street Journal“. Ji pagerbta už „nuostabias skiltis, kuriomis per vieną labiausiai skaldžiusių šalies politinių kampanijų skaitytojai buvo siejami su bendromis amerikiečių dorybėmis“.
Prestižinė premija už tarnybą visuomenei atiteko bulvariniam leidiniui „New York Daily News“ ir tiriamosios žurnalistikos svetainei „ProPublica“, atskleidusiems piktnaudžiavimą iškeldinimo taisyklėmis, dėl kurio namų neteko šimtai žmonių, daugiausia – neturtingų mažumų atstovų.
Iš viso buvo įteikta 21 žurnalistikos, meno ir literatūros kategorijų premija.
Kertinis demokratijos akmuo
„Šios premijos atspindi pagrindines dviejų sričių vertybes: nepriklausomą viešųjų reikalų tyrimą ir kūrybiškumą bei erudiciją pasakojant Amerikos istoriją“, – sakė Pulitzerio premijų administratorius Mike'as Pride'as.
Savo įžangoje jis sakė, kad pagerbiama žurnalistika, kuri metė iššūkį „įtakingiems politikams ir institucijoms“ ir atskleidė „sisteminį žmonių, turinčių mažai vilties apsiginti, išnaudojimą“.
„The New York Times“ laimėjo premiją už reportažus tarptautiniais klausimais: už „darbotvarkę formuojančius“ pranešimus apie Vladimiro Putino pastangas projektuoti Rusijos galią užsienyje, įskaitant nužudymus ir kibernetines atakas.
Dėl Rusijos bandymų paveikti JAV rinkimus D.Trumpo naudai JAV Kongresas šiuo metu vykdo tyrimą.
Laisvai samdomas fotografas Danielis Berehulakas buvo apdovanotas už sensacingų žinių nuotraukas: vaizdus laikraštyje „The New York Times“, atspindinčius Filipinų karą su narkotikais.
M.Pride'as suabejojo paplitusia nuomone, kad laikraščiai nyksta ir kad jiems labai kenkia mažėjantis skaitytojų skaičius bei smunkančios pajamos iš reklamos. Jis sakė, kad JAV reportažai išgyvena skaitmeninio amžiaus revoliuciją.
„Kadangi žurnalistai praneša nepatogias tiesas, jie visad bus kritikos taikiniai, – sakė M.Pride'as. – Bet reikia tik stabtelėti ir pagalvoti apie visuomenes, kuriose žurnalistika slopinama, kad suprastum, jog net su savo trūkumais energinga laisva spauda išlieka kertiniu demokratijos akmeniu. Tai tikrai Amerikos žmonių sąjungininkė.“
„Nepateiksiu jokios nuomonės dėl politinės scenos, tik pasakysiu, kad žurnalistams tiesiog reikia toliau gilintis ir toliau daryti tai, ką jie daro“, – vėliau žurnalistams sakė M.Pride'as.
Smurtas, kalėjimai, vergija
Kalifornijoje leidžiamas laikraštis „East Bay Times“ buvo apdovanotas už sensacingas žinias apie gaisrą per koncertą Ouklando sandėlyje, kur žuvo 36 žmonės, ir atskleistus trūkumus, kurie galėjo prisidėti prie nelaimės.
„The New York Times“ žurnalistas Christopheris Johnas Chiversas gavo premiją už geriausią apybraižą – apie jūrų pėstininko, grįžusio iš karo, nusiritimą į smurtą.
Vašingtone įsikūręs tarptautinis tiriamosios žurnalistikos tinklas „International Consortium of Investigative Journalists“, Kalifornijos leidybos kompanija „McClatchy“ ir laikraštis „Miami Herald“ pelnė premiją už aiškinamuosius reportažus apie vadinamuosius Panamos popierius, atskleidusius pasaulinį sukčiavimo, naudojantis mokesčių rojais, mastą.
Laikraštis „Chicago Tribune“ Pulitzerio premiją pelnė už fotografijų apybraižą apie pašautą 10-metį berniuką ir jo motiną, padedančią jam atsigauti po užpuolimo ir operacijos.
Laikraštis „The Charleston Gazette-Mail“ pelnė tiriamosios žurnalistikos premiją už reportažus apie opioidus Vakarų Virdžinijoje.
Vašingtone įsikūręs tarptautinis tiriamosios žurnalistikos tinklas „International Consortium of Investigative Journalists“, Kalifornijos leidybos kompanija „McClatchy“ ir laikraštis „Miami Herald“ pelnė premiją už aiškinamuosius reportažus apie vadinamuosius Panamos popierius, atskleidusius pasaulinį sukčiavimo naudojantis mokesčių rojais mastą.
Laikraštis „The Salt Lake Tribune“ buvo pagerbtas už vietos reportažą, atskleidusį žiaurų elgesį su seksualinio smurto aukomis Brighamo Youngo universitete Jutoje.
Pulitzerio grožinės literatūros premija atiteko Colsonui Whiteheadui už romaną apie vergiją „Požeminis geležinkelis“ (The Underground Railroad). Heather Ann Thompson laimėjo istorijos kategorijoje, už knygą „Kraujas vandenyje: 1971-ųjų Atikos kalėjimo sukilimas ir jo palikimas“ (Blood in the Water: The Attica Prison Uprising of 1971 and Its Legacy).
Apdovanojimas už biografiją atiteko Niujorke gimusiam Libijos rašytojui Hishamui Matarui, knygos „Sugrįžimas: tėvai, sūnus ir žemė tarp jų“ (The Return: Fathers, Sons and the Land in Between) autoriui.
