Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro „laikosi įsikibęs už Kubos, kad išliktų valdžioje, o mainais už naftą jam siunčiami karininkai ir žvalgybos agentai“, – pareiškė JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas.
Jungtinės Valstijos nuo seno kaltina Kubą tokių priemonių naudojimu.
JAV naftos embargas kelia daug rūpesčių jau penktus metus recesiją išgyvenančiai Venesuelai, kuriai trūksta pagrindinių prekių, įskaitant maisto produktus ir vaistus.
Naujosios sankcijos ne tik draudžia JAV bendrovėms pirkti Venesuelos naftą, bet ir draudžia visoms užsienio įmonėms naudoti JAV bankų sistemą juodojo aukso pirkimui iš Karakaso.
Visas Jungtinėje Valstijoje esantis turtas ir subjektai, kurių 50 proc. ar daugiau priklauso bendrovei „Cubametales“, bus įšaldytas.
Havanoje įsikūrusi „Cubametales“ yra atsakinga už „100 proc. kuro importo ir eksporto“, taip pat už priedų bei bazinių alyvų importą ir eksportą.
Venesuela yra didžiausia Kubos sąjungininkė ir pagrindinė naftos tiekėja jau beveik dvidešimt metų.
Vašingtonas ragina N.Maduro atsistatydinti JAV remiamo opozicijos lyderio Juano Guaido naudai ir reikalauja, kad Havana atšauktų Kubos karinį personalą, kuris, kaip teigiama, padeda Venesuelos prezidentui išsilaikyti poste.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, pradėjęs eiti pareigas 2017 metais, panaikino suartėjimą su Havana, kurį inicijavo buvęs prezidentas Barackas Obama.
Tuo tarpu Iždo departamentas atšaukė sankcijas Italijos bendrovei „PB Tankers“ po to, kai bendrovė ėmėsi priemonių nutraukti ryšius su „Cubametales“ ir N. Maduro režimu.
