– Kaip manote, kiek įtakos sėkmingai karjerai turi pasirinkta studijų programa ar universitetas?
– Tam tikroms profesijoms tai gali būti svarbu, pavyzdžiui, norintys tapti buhalteriais turėtų studijuoti buhalteriją. Tačiau daugelyje veiklos sferų pasirinkta studijų sritis nėra tokia svarbi. Svarbiau yra suprasti žmones ir turėti noro mokytis, nes dauguma įmonių vykdo daug vidinių mokymų. Žmonės, kurie gali mokytis, yra labai reikalingi.
Gera aukštoji mokykla tik atveria duris – norėdamas peržengti slenkstį, studentas turi remtis savo paties stiprybėmis.
Pasirinktas universitetas gali nulemti, ar būsite pakviestas darbo pokalbiui. Kai kurie universitetai yra labai aukšto lygio – pavyzdžiui, „Southwestern Advantage“ vykdomuose reitinguose VDU yra nuolat tarp 30 geriausių pasaulio universitetų pagal savo studentų uždirbamą pelną iš pardavimų.
Tačiau gera aukštoji mokykla tik atveria duris – norėdamas peržengti slenkstį, studentas turi remtis savo paties stiprybėmis. Todėl manau, kad kai kuriais atvejais svarbiau tiesiog sėkmingai studijuoti, nesvarbu ką. Pavyzdžiui, aš studijavau politikos mokslus. Nors dabar nedirbu pagal specialybę, bet mokydamasis labai stengiausi ir parodžiau, kad galiu būti disciplinuotas. Taip turėtų elgtis visi studentai, ką jie bestudijuotų.
– Kaip reikėtų organizuoti studijų programas, kad jos padėtų jaunimui lengviau įsilieti į darbo rinką? Šiandien dažnai girdime, kad absolventai yra nepasiruošę darbo rinkai.
– Taip yra todėl, kad įmonės lūkesčiai gali skirtis nuo dėstytojų lūkesčių. Daug dėstytojų mano, kad jų darbas yra pasakoti, ką jie žino, tuo tarpu įmonės ieško žmonių, kurie patys gali imtis veiksmų, o ne tik pasyviai klausytis. Paskaitose turėtų būti daugiau bendravimo, o ne tik dėstytojo kalbėjimas ir užsirašinėjantys studentai.
Paskaitose turėtų būti daugiau bendravimo, o ne tik dėstytojo kalbėjimas ir užsirašinėjantys studentai.
Dalis kurso įvertinimo turėtų būti už dalyvavimą paskaitoje. Jei niekada nepakeli rankos, tavo pažymys turėtų būti žemesnis, o jei išsakai geras pastabas – aukštesnis. Įmonėms reikia pasitikinčių savimi, savą indėlį įnešančių žmonių.
Studijose praverstų ir daugiau grupinio darbo, nes įmonės atlieka daug puikių dalykų dirbdamos komandose. O individualiai stipriems studentams ne visada gerai sekasi komandoje, todėl šį įgūdį lavinti jiems svarbu. Dėstytojai turėtų prašyti studentų atlikti daugiau tiriamojo darbo, nei minimaliai reikalaujama, kad jie išmoktų nagrinėti giliau ir rasti ieškomus išteklius.
Studentai taip pat turėtų būti skatinami įgyti praktinės, savanoriškos veiklos patirties už universiteto ribų – susirasti vieną ar kelis darbus vasarą. Jei kiekvienas pasaulio dėstytojas taip juos skatintų, žmonės būtų žymiai darbštesni.
Tačiau dauguma dėstytojų gerai išmano tik teoriją. Jei universitetai pritrauktų daugiau dėstytojų, turinčių neakademinio darbo patirties, manau, kad aukštojo mokslo sistema būtų geresnė.
– Kaip manote, kas labiau reikalinga šiais neoliberalizmo laikais: darbuotojai ar savarankiškai dirbantys žmonės? Kokios tendencijos vyrauja verslo pasaulyje?
– Reikia ir tokių, ir tokių. Labai didelės kompanijos dažniausiai nėra pakankamai gerai pasiruošusios priimti savarankiškai dirbančių žmonių – ten yra savi standartai, biurokratija. Joms dažniausiai reikia tokių, kurie laikytųsi taisyklių ir procedūrų. Bet ten reikalingi ir nepriklausomi, iš išorės samdomi žmonės, pradedantys verslus arba projektus, kuriuose atlyginama ne už darbo valandas.
Savarankiškai dirbančių žmonių JAV yra milijonai. Tai gali būti iššūkis, nes neturi tų pačių atlyginimo garantijų, tačiau kartu ir didelė laisvė. Viskas yra kompromisas – atiduodi saugumą už didesnę laisvę. Tokia karjera tinka ne visiems.
– Ko palinkėtumėte VDU studentams?
– Gyvenimo, paremto pilnatve, asmenine laime ir, ypač, pastangomis paversti pasaulį geresniu. Tikiuosi, kad atsigręžę į tai, ką nuveikėme, galėsime pasakyti, jog pasaulį padarėme truputėlį geresniu.
