260 mln. JAV dolerių vertės susitarimas su Ohajo valstijos Samito ir Kajahogos apygardomis suteikė pagrindą maždaug 2,7 priklausomybės paliestų bendruomenių, kurios prisijungė prie Klivlando bylos, ieškiniams, pirmiausia federaliniame teisme, sprendžiančiam krizės, sukrėtusios JAV ir nusinešusius milijonų gyvybių, priežastis.
Apie preliminarų susitarimą buvo paskelbta vėlų pirmadienį vakarą.
Nacionaliniu mastu, pasak pareigūnų, keturios bendrovės – „Cardinal Health“, „McKesson“, „AmerisourceBergen“ ir „Teva Pharmaceuticals“ – kartu su penktąja įmone „Johnson & Johnson“ sutiko per 10 metų sumokėti 22 mlrd. JAV dolerių grynaisiais ir skirti vaistų priklausomybės gydymui už 26 mlrd. JAV dolerių.
Iš karto nebuvo žinoma, ar pasiūlytam visuotiniam susitarimui pritars dauguma byloje dalyvaujančių bendruomenių.
Penktadienį jos atmetė ankstesnę keturių valstijų – Šiaurės Karolinos, Teksaso, Tenesio ir Pensilvanijos – sudarytą susitarimo versiją, manydamos, kad pradinė 18 mlrd. JAV dolerių kompensacija yra per maža, advokatų honorarai – per dideli, o lėšų paskirstymas būtų naudingesnis valdžios institucijoms, ir mažiau – bendruomenėms, kurias labiausiai paveikė opioidų vartojimo krizė.
Jungtinių Valstijų visuomenei tenka spręsti didžiulę žmogiškosios ir finansinės priklausomybės krizę, o per pastaruosius du dešimtmečius nuo perdozavimo mirė daugiau nei 400 tūkst. žmonių.
Bendruomenės tvirtina, kad reikia lėšų ligoninėms ir skubios pagalbos tarnyboms paremti, taip pat padėti narkomanus išlaikančioms šeimoms ir vaikams, kurių tėvai yra priklausomi ar mirė nuo opioidų.
