Ryšių su visuomene ekspertai pastebi, jog politikai neretai iš anksto žino, kur ir kiek straipsnių turi būti įdėta, kokias žiniasklaidos priemones pamaloninti tiesioginiu finansavimu, o informacijos skelbimui skirti pinigai neretai panaudojami savireklamai.
Sunkūs laikai
„Situacija iš tiesų sudėtinga. Komunikacijos ir viešųjų ryšių paslaugos yra labai glaudžiai susijusios su bendra šalies ekonomine situacija. Galime pažiūrėti į BVP augimą. Koreliacija yra tiesioginė. Kaip vieni iš šio verslo lyderių rinkos augimą tikrai pagausime. Tam turim vieną profesionaliausių komandų“, – „15min“ sakė bendrovės „Viešųjų ryšių partneriai“ vykdomasis direktorius Mindaugas Ardišauskas.
„Šiais laikais verslas nuolat kam nors skolingas. Tai įprasta praktika. Komunikacijų verslas šiais laikais yra nelengvas“, – teigė M.Ardišauskas.
 |
| Mindaugas Ardišauskas |
Pasak įmonės vadovo, pažvelgus į agentūrų apyvartas matyti, kad nuo 2009 m. visos jos susidūrė su didesniais ar mažesniais sunkumais: „Nėra agentūrų, kurios būtų nuosekliai lipusios į viršų. Viskas priklauso nuo konkrečių metų, projektų ir laimėtų viešojo sektoriaus konkursų, kurie labai išpučia apyvartą.“
Pašnekovas nurodė, jog šiuo metu šalies BVP augimas remiasi eksportu, o eksportuotojams komunikacijos paslaugų nereikia. Jų klientai yra užsienyje, o Lietuvoje atliekamos tik gamybinės funkcijas. Tokioms įmonėms reputacijos klausimai nėra labai svarbūs. „Tai ir yra didysis liūdesys. Situacija gerės, kai atsigaus vidaus vartojimas. Tada bus svarbu ne tik akcijos ir kaina, o ir gamintojo reputacija bei kiti dalykai“, – minėjo M.Ardišauskas.
Jis patvirtino, jog didžiosios ryšių su visuomene agentūros susiduria su finansinėmis problemomis ir net skolingos nemažas sumas už biuro patalpų nuomą. „Kiekvienas žmogus, susidūręs su verslu, žino, kad yra toks dalykas kaip pinigų srautų dinamika. Šiais laikais verslas nuolat kam nors skolingas. Tai įprasta praktika. Komunikacijų verslas šiais laikais yra nelengvas. Kas nors gali būti ir uždelsta, tačiau kalbos, kad mums riesta, neatitinka tikrovės“, – sakė jis.
„15min“ duomenimis, „Viešųjų ryšių partnerių“ skola už patalpų nuomą viršija 100 tūkst. litų. Su panašiomis problemomis prieš keletą mėnesių susidūrė kitas viešųjų ryšių banginis – bendrovė „Publicum“.
Auksiniai valstybės užsakymai
„Esame viena iš nedaugelio valstybių, kurioje labai daug iš komunikacijai skiriamų pinigų į rinką keliauja per biudžetą, o tai reiškia - per politikus“, – nurodė L.Kontrimas.
 |
| Linas Kontrimas |
„Lietuvoje yra susiklosčiusi labai keista situacija. Mūsų agentūra priklauso tarptautiniam tinklui, kuris turi savo padalinių visose ES valstybėse, todėl galime lyginti situacijas. Esame viena iš nedaugelio valstybių, kurioje labai daug iš komunikacijai skiriamų pinigų į rinką keliauja per biudžetą, o tai reiškia – per politikus“, – „15min“ teigė Ryšių su visuomene asociacijos tarybos pirmininkas, bendrovės „PR Service/Edelman Affiliate“ vadovas Linas Kontrimas.
Pasak jo, kaimyninėje Estijoje didžiausias užsakymas iš valstybės sektoriaus buvo apie 300 tūkst. eurų. Lietuvoje sumos kur kas didesnės. „Tai nėra blogai. Taip kuriamos darbo vietos, tačiau kyla klausimas, koks tokio proceso mastas ir kaip tai paveikia rinkos laisvę ir konkurencingumą. Tikslių skaičių nepasakysiu, nes ne visos agentūros priklauso asociacijai, tačiau tarpusavyje mes šnekamės, kad kartais viešųjų pinigų kiekis rinkoje svyruoja nuo 40 iki 60 proc. Tai didžiulis pinigų srautas ir didžiuliai užsakymai“, – dėstė pašnekovas.
Asociacijos vadovo teigimu, jau kuriasi sveikas požiūris, kad didžioji viešųjų ryšių agentūrų pajamų dalis turėtų ateiti iš verslo, tačiau čia sunku taikyti vadovėlines tiesas. „Puikiai žinome, kad verslo padėtis nėra pati dėkingiausia. Šiame valstybės raidos etape artimiausius 5–10 metų pati valstybė bus nemaža užsakovė“, – prognozavo L.Kontrimas.
Laukia renovacijos ir euro
„Euro įvedimo ir renovacijos viešinimo projektai yra ne tik pinigų, bet ir profesinių ambicijų klausimas“, – paaiškino R.Jarmalavičius.
 |
| Ričardas Jarmalavičius/BFL nuotr. |
Ryšių su visuomene agentūros „Viešųjų ryšių partneriai“ valdybos pirmininko Mykolo Katkaus teigimu, nereikėtų maišyti per agentūras žiniasklaidos priemonėms keliaujančių pinigų ir bendrovių pelno: „Pinigai keliauja per viešųjų ryšių ar media planavimo agentūras, tačiau jie skirti žiniasklaidai. Mums svarbu, kiek mes uždirbame, patys būdami konsultantai. Jeigu žiūrėti taip, tai mūsų pajamos iš viešojo sektoriaus sudaro 20 proc.”
Pasak jo, pagrindinis įmonės pajamų šaltinis yra pinigai, atėję iš verslo, o per pastaruosius 2–3 metus padaugėjo valstybės užsakymų. „Yra projektų, kurie mums įdomūs. Šiuo metu tai euro įvedimas arba renovacija. Tam turime gebėjimų ir 35 darbuotojus“, – teigė jis.
Bendrovės „Publicum“ vadovo Ričardo Jarmalavičiaus teigimu, euro įvedimas ir renovacija šiuo metu atsidūrė daugelio rinkos dalyvių akiratyje: „Tai ne tik pinigų, bet ir profesinių ambicijų klausimas“, – sakė pašnekovas.
Specialistai sutinka, jog šie užsakymai bus reikšmingi rinkai, tačiau jie gali pagerinti tik atskirų bendrovių, o ne viso sektoriaus padėtį. „Šių konkursų visi laukia, tačiau jie iš esmės situacijos rinkoje nepakeis. Jų sumos neviršys 10 proc. rinkos vertės. Visi tikisi, kad rinka bus geresnė nei pernai, ir tas gerėjimas jaučiamas. Tačiau jo nepakanka visiems rinkos dalyviams. Projektai pagerins konkrečių bendrovių, kurioms jie atiteks, rezultatus. Vėlgi, klausimas, kokia bus pelno marža. Tai sudėtingi projektai, kurie gali virsti Piro pergalėmis“, – teigė M.Ardišauskas.
Viešinimo konkursuose eilės
„Pasiūlome mažiausią kainą. Apyvartai tai – gerai, tačiau pelno maržos yra minimalios“, – sakė D.Gudelis.
 |
| Darius Gudelis |
R.Jarmalavičiaus nuomone, tai, jog valstybės užsakymai agentūroms svarbūs, rodo aktyvus jų dalyvavimas net ir palyginti nedidelės vertės konkursuose. Šiuo metu aktyviai rengiami viešinimo konkursai artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai.
Ryšių su visuomene agentūros „VIP viešosios informacijos partneriai“ savininkas Darius Gudelis „15min“ nurodė, jog pastaruoju metu jo įmonės krepšelyje valstybinių užsakymų padaugėjo, nes laimimi konkursai, kuriuose remiamasi mažiausios kainos kriterijumi. „Šis kriterijus objektyvus. Apyvartai tai yra gerai, tačiau pelno maržos yra minimalios“, – teigė jis.
D.Gudelio teigimu, trys ketvirtadaliai valstybės skiriamų pinigų yra ES lėšos. Šiuo metu kaip tik svarstoma 2014–2020 m. ES finansinė perspektyva ir finansavimas europinių projektų viešinimui turėtų augti. „Finansiniai srautai didės. Viešųjų pinigų įtaka sektoriui bus reikšminga“ , – teigė bendrovės „VIP viešosios informacijos partneriai“ savininkas.
Sekėsi skirtingai
„Reklamos rinka per krizę sumažėjo dvigubai. Mes esame šios rinkos dalis ir tai jaučiame. Klientų bėgimo tikrai nebuvo. Žinoma, biudžetai taip pat nedidėjo“, – teigė M.Katkus.
Didžiųjų Lietuvos ryšių su visuomene agentūroms pernai sekėsi skirtingai. R.Jarmalavičiaus teigimu, 2012 m. „Publicum“ apyvarta augo kone dvigubai. „Tačiau tai nereiškia, jog tiek pat augo ir bendrovės pelnas“, – patikslino jis.
2009 m. „Pulicum" apyvarta siekė 25,5 mln. litų, 2010 m. – 17,8 mln., 2011 m. – 10,7 mln. 2012 m. agentūra duomenų iki šiol nepateikė.
2012 m. „VIP viešosios informacijos partneriai“ apyvarta didėjo 70 proc. ir siekė 7,7 mln. litų. „Viešųjų ryšių partneriai“ apyvarta mažėjo 14 proc. ir sudarė 10,3 mln. litų.
„Reklamos rinka per krizę sumažėjo dvigubai. Mes esame šios rinkos dalis ir tai jaučiame. Mūsų pajamos 2009 m. palyginti stipriai sumažėjo, 2010 m. situaciją stabilizavome ir pastaraisiais metais ji gerėjo. Klientų bėgimo tikrai nebuvo. Žinoma, biudžetai taip pat nedidėjo. Sakyti, kad krizė mūsų nepalietė, tikrai negaliu, bet viešųjų ryšių bendrovės krizę išgyveno geriau, nes mūsų siūlomas produktas buvo atsparesnis krizei, nei rinkodaros biudžetai“, – sakė M.Katkus.
D.Gudelio teigimu, jo bendrovė per krizę ir po jos veikė sėkmingai, nes sugebėjo tinkamai valdyti finansinius srautus. „Nors tai papildomi pinigai, tikrai nepražūtume ir be valstybės užsakymų. Klientai iš privataus verslo įmonei garantuoja stabilumą. Tačiau yra bendrovių, kurios nuo valstybės priklauso labiau“, – teigė jis.
Politikų šešėlyje
Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos duomenimis, labiausiai (154 proc.) pernai didėjo bendrovės „Strateginių komunikacijų centras“ apyvarta. Ji buvo vienintelė agentūra, su kuria per rinkimus bendradarbiavo Lietuvos socialdemokratų partija.
Tai ne vienintelis politinų partijų ir viešųjų ryšių specialistų bendradarbiavimo pavyzdys. Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos vadovas L.Kontrimas, tuo metu vadovavęs UAB „PIAR“, patekti į Seimą padėjo partijai „Tvarka ir teisingumas“.
D.Gudelis į viešųjų ryšių verslą atėjo iš politikos, prieš tai dirbęs Anykščių meru ir prezidento Valdo Adamkaus patarėju. Šiuose Seimo rinkimuose agentūros „VIP Viešosios informacijos partneriai“ paslaugomis naudojosi konservatoriai.
Konservatorius taip pat konsultavo su ir agentūros „Viešųjų ryšių partneriai“ akcininkais susijusios bendrovės. „Kiek aš žinau, kažkas konsultacijas teikė, tačiau už kitas įmones kalbėti negaliu. „Viešųjų ryšių partneriai“ su politinėmis partijomis nedirba“, – teigė M.Ardišauskas.
Rūpi savireklama
„Dirbant tik su verslu tikrai galima sėkmingai veikti, tačiau vien su verslu Lietuvoje dirba nedaug bendrovių“, – minėjo A.Katauskas.
 |
| Nova media nuotr./Arijus Katauskas |
Vienos iš nedaugelio su valstybės užsakymais nedirbančių ryšių su visuomene agentūros „Nova media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas įmonės apsisprendimą paaiškino paprastai: „Dirbant tik su verslu tikrai galima sėkmingai veikti, tačiau vien su verslu Lietuvoje dirba nedaug bendrovių. Mes teikiame paslaugas verslo organizacijoms ir kategoriškai laikomės nuošalyje nuo ministerijų ir politikų. Verslas, rinkdamasis partnerius, gauna pasiūlymą, įvertina, ar bus pasiekti keliami tikslai ir pagal tai apsisprendžia, su kuo dirbti. Mes visada aiškiai žinome, ko iš mūsų reikalaus, ko sieks arba kokią problemą turėsime spręsti.“
Kitokia situacija susiklostė viešajame sektoriuje. „Valstybės institucijos dažnai nurodo, kad reikės parengti tiek ir tiek straipsnių, tame ir tame leidinyje. Man visada kyla klausimas: vadinasi, jūs jau turite viešųjų ryšių agentūrą, kuri pasižiūrėjo ir pasakė, kiek ir kur reikės straipsnių? Neįmanoma pasakyti apimčių, neįvardijus problemos. Nors viešuosiuose pirkimuose dažnai yra labai aiškiai tai nurodyta. Dialogo užtikrinimą su visuomene politikai labai dažnai maišo su reklama“, – dėstė A.Katauskas.
Pasak jo, keistai atrodo, kai koks nors svarbus ministerijos įvykis plačiai nušviečiamas visuomenei, o visus laurus prisiima ministerijos vadovas, nors visi supranta, kad ne jis darė pagrindinį darbą.
Viešųjų ryšių specialisto nuomone, politikai, nuo kurių įtakos priklauso finansinių srautų paskirstymas, ne visada suvokia leistinas etikos ribas. „Politikui svarbiausia – būti ir tai, kad apie jį rašytų. Man teko privačiuose pokalbiuose atkalbinėti kai kuriuos politikus, kurie sakė, kad žiniasklaidoje galima padaryti taip ar kitaip. Todėl ir nedirbame su politikais. Kartais noras būti matomiems virsta tuo, kad pradedami naudoti organizaciniai resursai“.
Anot pašnekovo, itin pavojingas ir neskaidrus politikų noras valstybės lėšas skirstyti savo nuožiūra. „Aš tikiuosi, kad tai turėtų išnykti. Tai labai iškraipo tiek pačios žiniasklaidos, tiek viešųjų ryšių rinką“, – sakė jis.
Dviprasmiškos situacijos
„Jei dienraštis rašo teigiamai apie politiką, o jo vadovaujama ministerija yra išpirkusi reklaminio ploto, visada kils abejonių“, – teigė A.Katauskas.
Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse lengvai rasime tekstų, kurie nepažymėti užsakymo numeriais ar net nenurodyti jų autoriai, tačiau juose atvirai šlovinami atsakingus postus užimantys politikai. „Nereikia sakyti, kad negalima rašyti nė vieno teigiamo žodžio apie politiką ar verslą, nes vyksta ne tik blogų dalykų. Tačiau klausimas, kaip tai pateikiama ir kokios tikrosios to priežastys. Jei dienraštis rašo teigiamai apie politiką, o jo vadovaujama ministerija yra išpirkusi reklaminio ploto, visada kils abejonių. Galbūt, saugant savo reputaciją, tada nereikėtų daryti žingsnių, kurie gali būti įvairiai interpretuojami“, – teigė A.Katauskas.
Pasak viešųjų ryšių specialisto, politikams tapo įprasta bet kokį savo oponentų žingsnį vadinti pigiais viešaisiais ryšiais. „Tačiau viešieji ryšiai nėra bet kas, ką jūs darote. Tai profesionalios paslaugos. Normalios viešųjų ryšių agentūros išpuolių prieš oponentus neorganizuoja. Jei paaiškėtų, kad tai vyksta, atitinkamos struktūros turėtų imtis teisinių veiksmų, nes tai yra reputacijos griovimas.“
A.Katauskas prisiminė girdėjęs atvejų, kuomet kai kurios agentūros siūlydavo suorganizuoti piketus ar naudoti panašias priemones. „Mes patys, rinkos žaidėjai, stengiamės tai visais įmanomais būdais atriboti“, – sakė pašnekovas.
Svarbiausia reputacija
„Mano nuomone, nėra labai skaidru, kai pati valdžia pasako, kad šitai žiniasklaidos priemonei duosiu užsakymą be jokių komunikacijos strategijų“, – svarstė M.Katkus.
 |
| Mykolas Katkus/BFL nuotr. |
Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos vadovas L.Kontrimas nurodė, kad ši organizacija vertina savo narių elgesį: „Asociacija turi etikos kodeksą ir garbės teismą, kuris labai įdėmiai seka, kas šiuo metu vyksta rinkoje, ypač su neskaidriais viešaisiais pirkimais, jeigu tokių pasitaiko. Tai gera priemonė, pradedanti tramdyti ir užsakovus. Jeigu visi žiūrėtume į valstybę kaip į vieną organizmą, tai nereikėtų traukyti antklodės, kuri ir taip yra nedidelė, į visas puses. Ar keičiasi valdžia, ar nesikeičia, darbas turėtų būti orientuotas į valstybės naudą.“
Agentūros „Viešųjų ryšių partneriai“ vadovo M.Katkaus teigimu, profesionali viešųjų ryšių agentūra turi planuoti komunikaciją vadovaudamasi efektyvumo kriterijumi – dėmesį skirti ten, kur galima pasiekti geriausių rezultatų, negalvojant apie politinius dalykus.
„Mes vadovaujamės tokiais principais dirbdami ir su verslo, ir su viešojo sektoriaus klientais. Dabar labai madinga pinigus skirstyti tiesiogiai. Peržiūrėjus paskutiniuosius viešuosius pirkimus matyti, kad viešųjų ryšių agentūros skirstant šį pyragą nėra didžiausios gavėjos. Mano nuomone, tai nėra labai skaidru, kai pati valdžia pasako, kad šitai žiniasklaidos priemonei duosiu užsakymą be jokių komunikacijos strategijų“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, nežymėti propagandiniai tekstai ir politikų liaupsės mainais už vėliau išperkamus reklaminius plotus yra nenormalu. „Tokia praktika netoleruotina ir esu tikras, kad agentūros, kurios brangina savo reputaciją, to niekada nedaro“, – sakė M.Katkus.
