Tai skatina daryti ir prekybos tinklo „Maxima“ inicijuota kampanija „Išvien dėl Lietuvos“, suvienijusi Lietuvos gamintojus, o pirkėjus kviečianti rinktis lietuviškas prekes ir taip palaikyti šalies ekonomiką.
Apie verslo lūkesčius ir kaip jam galime padėti kiekvienas iš mūsų, pokalbis su „Volfas Engelman“ generaliniu direktoriumi Mariumi Horbačausku ir „Skinija“ generaliniu direktoriumi Kęstučiu Rudgalviu.
Prasidėjus karantinui – šokas
„Volfas Engelman“ generalinis direktorius M.Horbačauskas juokauja, kad 167 metus Lietuvoje veikiančiai įmonei, jau yra tekę 1915 m. pergyventi ispanišką gripą. Atlaikyti karantino iššūkius nebuvo lengva, bet pavyko. „Turėjome prisitaikyti, tad keitėsi darbo vidaus tvarka, ėmėmės visų saugumo priemonių. Galima sakyti, kad šį laikotarpį išgyvenome pakankamai neblogai, bet nebuvo taip paprasta“, – kalbėjo M.Horbačauskas.
Tuo tarpu „Skinijos“ vadovas K.Rudgalvis pripažįsta, kad pirmosiomis karantino dienomis teko patirti nemažą šoką. „Per naktį teko uždaryti parduotuves, išleisti žmones į prastovas. Tuo pačiu metu gamyba susidūrė su dar didesniais iššūkiais, nes užsakymai niekur nedingo, tad gamyba turėjo tęstis. Turėjom operatyviai ieškoti sprendimų, kaip organizuoti tolimesnius gamybos procesus ir užtikrinti saugų darbą. Žingsnelis po žingsnelio viskas stabilizavosi ir galime pasidžiaugti kad dalis žmonių, kurie buvo išleisti į laikinas prastovas, jie grįžo į gamybą, įsisavino naujas funkcijas ir tęsia darbą toliau“, – teigė jis.
Nei „Skinijai“, nei „Volfas Engelman“ atleisti darbuotojų nereikėjo. Gamybą palaikyti padėjo eksportas, kuris net ir trūkinėjant logisitikos grandinėms bei užsidarius valstybių sienoms, visiškai nesustojo.
Šiuo metu eksportuojama apie 15 proc. „Volfas Engelman“ produkcijos, bet ši dalis gana smarkiai auga. „Tai mums ir pagelbėjo, nes sumažėjusi vietinė rinka buvo pridengta iš eksporto“, – pažymėjo M.Horbačauskas.
„Skinija“ nuo pat įkūrimo pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais daug savo produkcijos gamina būtent eksportui. Šiuo metu tai sudaro apie 2/3 produkcijos – daugiausia kojinių iškeliauja į Skandinavijos šalis, Šveicariją, Vokietiją, Olandiją, netgi Australiją. Pasak K.Rudgalvio, eksporto užsakymai buvo laikinai pristabdyti, bet neatšaukti.
Įpročiai keičiasi: basi dar nevaikštome, bet vandenį geriame iš čiaupo
Kalbant apie vartotojų įpročius karantino metu, pašnekovai pripažįsta, kad jie tapo sunkiai prognozuojami. Anot M.Horbačausko, alaus vartojimas beveik nepasikeitė. Ir nors užsidarius restoranams apie 15 proc. verslo dingo, užvertos sienos alaus neleido atsivežti iš Latvijos ir Lenkijos, tad buvo vartojama vietinė produkcija ir skirtumas išsilygino. Tačiau pašnekovas stebisi smarkiai nukritusiais nealkoholinių gėrimų pardavimais.
„Matosi, kad sėdint namie vartotojų įpročiai visiškai pasikeitė. Net ir dabar esant karščiams, giros vartojimas neatsistato iki praėjusių metų lygio. Vandenį žmonės turbūt irgi įprato iš čiaupo gerti, tad dalis vartotojų, ko gero, šitoje vietoje yra prarasta. Nealkoholinių gėrimų verslas stebėtinai smarkiai susitraukė, galima sakyti, per pusę“, – konstatuoja M.Horbačauskas.
Ar pasikeis situacija įsibėgėjus vasarai? Anot pašnekovo, tai labai priklausys nuo orų, nes gėrimų versle sezoniškumas labai svarbu. Sunkmečio metu žmonės būna linkę atsisakyti prabangos gėrimų, tad tikėtina, kad prie kasdienių produktų jie sugrįš. M.Horbačauskas pastebi, kad dėl karantino į Lietuvą grįžę emigrantai kol kas kompensuoja užsidariusių restoranų vartojimo dalį.
„Skinijos“ vadovas K.Rudgalvis prisipažįsta turėjęs gana pesimistinių prognozių, mat per pirmąsias dvi karantino savaites produkcijos pardavimai krito 50 proc.
„Buvome pasidarę prognozę sezonui bendrai 50 proc. kritimą, į tai sureagavome labai natūraliai, taip pat stebėdami, kad pasaulyje tekstilės gaminių vartojimas buvo kritęs per pusę. Bet stebėtinai netikėtai balandžio mėnesio vartojimas visiškai atsistatė į buvusį lygį ir gal netgi keliais procentais viršijo“, – stebisi pašnekovas.
Anot K.Rudgalvio, karantino metu tapo labai sunku prognozuoti vartotojų elgseną. Tačiau nors šiandien vartojimas Lietuvoje dar nėra toks koks buvo, jis žymiai viršija pesimistines prognozes. „Įvertinę visas prognozes pačiu blogiausiu metu, tikėjomės, kad mūsų metiniai pardavimai kris apie 17 procentų. Dabar matome, kad tas kritimas bus tikrai mažesnis, tad tendencijos yra pozityvios“, – optimizmo neslėpė „Skinija“ vadovas.
Kartu į duobę įkritus, kartu reiktų iš jos ir lipti
Prekybos tinklo „Maxima“ inicijuota kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ – ne tik gražus šūkis. „Pati idėja yra ne tik labai graži, bet ir teisinga, – sako K.Rudgalvis. – Žiūrint filosofiškai, visi mes į tą duobę įkritome kartu: užsidarėme sienas, karantinavomės visi kartu – tiek verslas, tiek darbuotojai ir vartotojai. Tad ir dabar dirbdami kartu, bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, suprasdami vieni kitų problemas ar lūkesčius, mes daug lengviau išlipsime iš tos problemos ar tos laikinos duobės“.
Jo teigimu, Lietuvoje mes visi įpratę prie akcijų, mėgstame nuolaidas ir geras kainas. Tad natūralu, kad šiuo atveju papildoma nuolaida pirkėjui yra patraukli ir paskatina jį atsigręžti būtent į lietuvišką produktą. „Skinija“ vadovas K. Rudgalvis džiaugiasi, kad apie 50 proc. išaugo „Išvien dėl Lietuvos“ kampanijai pasiūlytų prekių paklausa ir apskritai padidėjo lietuviškų prekių vartojimas. „Mes esame viename traukinyje. Ir jeigu augs ekonomika, bus darbo vietos, bus vartojimas, augs ekonomika, mokesčių pavidalu grįš į biudžetą, ir tai yra visų mūsų bendras interesas“, – įsitikinęs jis.
Pasak „Skinijos“ vadovo K.Rudgalvio, jei mes taip „sirgtume“ už lietuvišką verslą plačiąja prasme, kaip sergame už savo sportininkus, tai būtume tikri Baltijos tigrai augimo prasme – tiek darbo vietų kūrimo, tiek atlyginimų augimo prasme.
M.Horbačausko teigimu, dalyvauti šioje kampanijoje yra labai prasminga. Viena iš priežasčių – „Volfas Engelman“ yra jau 167 metus skaičiuojanti lietuviška įmonė. Anot prof. Alfredo Bumblausko, tai seniausia nepertraukiamai veikianti įmonė Lietuvoje. Kita priežastis – įmonės kuriami produktai daro labai didelę įtaką kitiems produktams.
„Iš lietuviškų miežių gaminame alų, naudojame lietuvišką vandenį. Tad mūsų pardavimų kritimas ar mažėjimas daro didelę įtaką visai gamybos grandinei. Lietuvoje nupirktas vienas vienetas mūsų produkcijos reiškia, kad ir miežių nupirkta iš ūkininkų, ir vandens iš mūsų vandens tiekėjų. Visa ši grandinė labai svarbi. Kadangi mes didžiąją dalį savo produkcijos parduodame vietoje, tai šią idėją tyliai visada palaikėm. Dabar atsirado galimybė aktyviau ir garsiau sudalyvauti, tad mielai prisijungėm“, – sako „Volfas Engelman“ vadovas M.Horbačauskas ir pastebi, kad „Išvien dėl Lietuvos“ kampanijoje esančių produktų pardavimai akivaizdžiai didėja.
Pirkdami lietuvišką prekę, pasak M.Horbačausko, mes padėsime ne tik tam, kuris tą produktą pagamino, bet ir tam kuris tiekia žaliavas. „Vartojimo poreikiai keičiasi, bet reikėtų dažniau pagalvoti vieniems apie kitus. Reikia žinoti, kad į lietuvišką produktą yra daug daugiau lietuviškos širdies įdėta“, – sako jis.
Jam pritaria ir „Skinijos“ vadovas. Anot K.Rudgalvio, ekonomika ar jos augimas susijęs su mūsų tarpusavio pasitikėjimu.
„Lietuva yra maža šalis ir nemažą jos pajamų dalį sudaro eksportas. Jam padaryti įtakos mes nelabai galime, tai priklausys nuo to, kaip atsigaus mūsų kaimyninės šalys ir partneriai. Bet kita dalis yra vidaus vartojimas ir norisi, kad žmonės rinktųsi tą lietuvišką prekę, nebijotų ateities, skatintų vartojimą, o tai užsuks visą mūsų ekonomikos mechanizmą gerokai greičiau. Lietuviškos prekės pasirinkimas bus didelis prisidėjimas prie visos ekonomikos atsigavimo“, – ragina nebūti abejingais pašnekovas.
