Prasidėjus karui didelė dalis didžiųjų tarptautinių korporacijų skubiai pasitraukė iš Rusijos rinkos – tiek protestuodamos prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, tiek supratusios, kad tolimesnis buvimas šioje šalyje joms atneš didelę reputacinę žalą.
Rusai neteko „McDonald‘s (tinklo restoranai buvo pervadinti į „Vkusno i točka“ (liet. „Skanu ir taškas“, juos įsigijus šio prekės ženklo frančizės licenciją turėjusiam rusų verslininkui), „Starbucks“, „Siemens“, „Apple“, „H&M“ produkcijos. Šalyje nustojo veikti „Visa“, „Mastercard“ banko kortelės, užsidarė „Ikea“ parduotuvė. Pastaroji Rusiją paliko su trenksmu – paskutinėmis Švedijos bendrovės Rusijoje dienomis gyventojai užplūdo „Ikea“ parduotuves, pirkdami viską, kas pasitaikė po ranka.
Dalis gigantų Rusijos palikti labai nenorėjo, tačiau sprendimus pro sukąstus dantis galiausiai reikėjo priimti dėl visuomenės spaudimo. Pavyzdžiui, „L‘Occitane“ buvo pranešusi, kad jos parduotuvės Rusijoje ir toliau veiks, tačiau visuomenėje kilęs pasipiktinimas privertė kompaniją apsigalvoti ir užverti savo parduotuvių Rusijoje duris.
Kai kurie išėjusieji jau mėgina į Rusiją grįžti. Rugpjūčio viduryje bendrovė „Wizzair Abu Dhabi“ paskelbė, kad atnaujins skrydžius tarp Abu Dabio (Jungtiniai Arabų Emyratai) ir Maskvos dėl didelės paklausos, tačiau planus pakeitė, kai sulaukė kritikos iš visuomenės, o dalis vartotojų net kvietė boikotuoti oro linijas. Tiesa, tuo metu bendrovė teigė, kad planus sujaukė „problemos dėl tiekimo grandinių“, tačiau apie sulauktą kritiką neužsiminė.
Tarp veikiančių Rusijoje įmonių vis dar yra kelios dešimtys tarptautinių įmonių – 15min apžvelgė, kas jos tokios, ir paklausė ekspertų, kas lemia tokį bendrovių elgesį.
„Procter&Gamble” pareiškė, kad veikla Rusijoje – apsunkinta, tačiau vis tiek nepasitraukė
Tarp tebeveikiančių Rusijoje įmonių galima rasti ne vieną skambų vardą.
Lapkričio pradžioje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasidalijo TOP50 Europos ir Šiaurės Amerikos prekės ženklų, kurie vis dar veikia Rusijoje, sąrašu. Jis pareiškė, kad Rusijoje liekančios įmonės tiesiogiai finansuoja Rusijos karo nusikaltimus ir ukrainiečių genocidą ir paragino vartotojus boikotuoti šiuos prekės ženklus tol, kol jie pasitrauks iš šios rinkos.
Viena tokių įmonių, tebedirbančių Rusijoje,– higienos prekių milžinė „Procter & Gamble”, kuri atstovauja tokiems prekių ženklams kaip „Gillete“, „Always“, „Fairy“, „Ariel“, Head & Shoulders”, „Oral – B“ ir kitiems.
Kovo mėnesį bendrovė paskelbė, kad nutraukė Rusijoje visą reklamos veiklą ir naujas kapitalo investicijas bei sumažino savo asortimentą. Bendrovė teigė susitelksianti į „pagrindines sveikatos ir asmens higienos prekes“.
Tiesa, tam tikrų sunkumų gigantė, regis, visgi patyrė, nes balandžio 20 dieną pripažino, kad dėl Rusijai įvestų sankcijų, įvairių apribojimų, kurių ėmėsi finansinės institucijos, tiekimo iššūkių ir monetarinės kontrolės gali nepavykti tęsti veiklos šioje šalyje. Visgi ligi šiol Rusijos parduotuvėse tebegalima rasti įvairių „Procter&Gamble” produktų.
Ukrainą užpuolusios Rusijos nesiryžta palikti ir kai kurios technologijų milžinės. Nyderlandų įmonė „Philips“, gaminanti buitinius ir medicinos prietaisus, karo pradžioje išplatintame pranešime teigė, jog iš šios rinkos neišeis „dėl humanitarinių priežasčių“, nes Rusija neturi „medicinos įrangos gamybos pramonės“.
„Mūsų tiekiami prietaisai naudojami širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti ir vėžiui diagnozuoti. Todėl dėl humanitarinių priežasčių ir toliau tieksime šią įrangą“, – tuo metu teigė bendrovė.
Panašu, kad tai buvo tik dalis tiesos – rusiškoje „Philips“ elektroninėje parduotuvėje tebegalima įsigyti televizorių, kavos aparatų ir vandens filtravimo įrenginių.
Galima sakyti, kad „Philips“ Rusijoje yra įleidusi šaknis. Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio įmonė plėtoja medicinos įrangos gamybą šioje šalyje, o pastaruosius penkerius metus „Philips“ kartu su „Rentgenprom“ Maskvos regione gamina ultragarso sistemas ir kompiuterinius tomografus. Be to, „Philips“ turi mokslinių tyrimų ir plėtros padalinį Skolkovo inovacijų centre.
Keisti austriško banko vadovo pasisakymai
Austrijos bankų grupė „Raiffeisen Bank International" (RBI)“ yra labai priklausoma nuo Rusijos rinkos – praėjusiais metais šioje šalyje ji uždirbo beveik trečdalį viso savo grynojo pelno. Nenuostabu, kad bankas Rusijoje ir toliau vykdo įprastą veiklą, nepaisant to, kad nuo karo Ukrainoje pradžios dauguma jo užsienio konkurentų, įskaitant „Barclays“, „Rabobank“ ir „Santander“, pasitraukė iš šios rinkos.
Tiesa, RBI vykdomojo direktoriaus pasisakymai šiuo klausimu skamba gana prieštaringai.
„Tarptautiniai bankai, kurie vykdė strategiją „eikime ir į Rusiją, nes ji atrodo įdomi rinka“, bet kurie niekada iki galo nepatikėjo ilgalaike šios rinkos plėtra, pasitraukė pirmieji, – anksčiau sakė RBI vykdomasis direktorius Herbertas Stepičius. – Viskas labai paprasta, grūdai atsiskiria nuo pelų... Arba esi visiškai atsidavęs Rusijai, arba ne“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto galimas pasitraukimas yra vertinamas. Kaip teigiama gegužės pradžioje RBI investuotojams pateiktame pristatyme, bankų grupė vertina visas strategines „Raiffeisenbank“ padalinio Rusijoje ateities galimybes, įskaitant „kruopščiai valdomą pasitraukimą“.
Liko ne viena Prancūzijos bendrovė
Rusijoje tebedirba kelios svarbios Prancūzijos bendrovės, kurių produktai mėgstami ir Lietuvoje: perdirbtas daržoves gaminanti „Bonduelle“, aprangos įmonės „Lacoste“, „Etam“, maisto produktų gigantė „Danone“.
Pastaroji spalio viduryje pranešė, kad parduos savo pieno produktų gamybos verslus Rusijoje ir pasiliks tik kūdikių maisto gaminimo padalinį.
„Danone" mano, kad tai geriausia išeitis, siekiant užtikrinti ilgalaikį vietos verslo tęstinumą darbuotojams, vartotojams ir partneriams“, – teigiama grupės pranešime.
Grupė pridūrė, kad sandoriui turės pritarti valdžios institucijos, o „Danone“ tęs savo „specializuotos mitybos“ padalinio, kuriam priklauso ir kūdikių maistas, veiklą Rusijoje. „Danone“ gamyklose Rusijoje dirba apie 8 tūkst. žmonių.
Tuo metu perdirbtas daržoves gaminanti „Bonduelle“, nors ir sustabdė „investicinius projektus šioje šalyje ir nusprendė visą pelną, gautą iš pardavimų Rusijoje, skirti būsimam Ukrainos atstatymui“, veiklą tęsia kaip ir anksčiau.
„Šioje šalyje esame veikiame daugiau kaip 25 metus, čia dirba daugiau kaip 1000 žmonių, o mūsų 3 gamyklose gaminami pagrindiniai maisto produktai (įskaitant konservuotus žirnelius, kukurūzus ir pupeles) skirti ne tik Rusijos vartotojams, bet ir 90 milijonų vartotojų kaimyninėse šalyse (Gruzijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Kazachstane ir Vidurinėje Azijoje)“, – kovą skelbė įmonė.
Rusijoje veiklą tebetęsia ir daugiau maisto pramonės įmonių, pavyzdžiui – „Nabisco“, „KraftHeinz“ ir „Nestle“.
Ryškus lietuviškas pavyzdys
Lietuvoje ryškiausias Rusijos nepaliekančio verslo pavyzdys yra susijęs su „Vičiūnų grupe“. Balandžio pradžioje jos vadovas Šarūnas Matijošaitis sakė, kad ši viena didžiausių Lietuvoje maisto gamybos grupių verslą Rusijoje galutinai nutrauks per tris keturis mėnesius.
Visgi kol kas progresą pastebėti sunku. Rugpjūčio pabaigoje grupė pranešė radusi penkis potencialius verslo Rusijoje pirkėjus, tačiau tvirtina negalinti prognozuoti, kiek užtruks jo pardavimas ir perdavimas.
Vienas iš „Vičiūnų grupės“ savininkų, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis spalio pradžioje teigė, kad „jaučiasi nejaukiai dėl grupės Rusijai mokamų mokesčių, nors Kaliningrade šios sumos, anot jo, nėra didelės”.
„Nėra dideli ten mokesčiai, nes Kaliningrado sritis yra tokia kaip ir lengvatinė zona. Nejaukiai jaučiamės ir mes toje šalyje nebedirbsime. Kiekvienoje šalyje, kuri laikosi tokios politikos, kaip dabar Rusija, yra nejauku, nemalonu“, – anksčiau žurnalistams yra sakęs V.Matijošaitis.
Jis kalbėjo, kad „Vičiūnų grupės“ verslo pardavimas Rusijos Kaliningrado srityje nevyksta taip greitai, kaip norisi.
„Verslas yra padėtas ant stalo, pasamdyta kompanija, kuri ruošia to verslo pardavimą. Tai tiek, ir viskas. Aš norėčiau, kad tai būtų anksčiau, bet gyvenimas taip dėlioja. Bet jis bus realizuotas ir atsisakysim“, – sakė V. Matijošaitis.
Ekspertai: žudomi žmonės kai kurioms įmonėms nieko nereiškia
Ekspertai, vertindami tokį įmonių elgesį, sakė, kad tai lėmė pragmatiniai pasirinkimai ir vertybių stoka.
Rinkodaros strategas Giedrius Juozapavičius vertino, kad įmones, kurios pačioje karo pradžioje tik pristabdė veiklą, bandydamos susivokti situacijoje, galima pateisinti, nes išėjimui iš rinkos reikia parinkti logiškus strateginius žingsnius. Tačiau dabar, eksperto teigimu, jokių pasiteisinimų nėra.
„Neišėjimas rodo, manau, porą dalykų. Visų pirma, vertybinę įmonių skalę, kai jiems žudomi žmonės, metamos bombos ant kitos valstybės nieko nereiškia ir jie toliau tvarkingai ir sėkmingai remia šalies agresorės piniginę, ten veikdami ir mokėdami mokesčius.
Galiausiai visuomenė bręsta ir mokosi. Sutinku, kad kuo ilgiau trunka karas, tuo labiau dalis visuomenės pradeda nebekreipti dėmesio ir susitelkia į kitus dalykus“, – 15min sakė G.Juozapavičius.
Įmonės, pasak eksperto, linkusios laikytis ekonominės naudos, bando daugiau uždirbti Rusijoje sumažėjus konkurencijai ir šalį palikus dideliam skaičiui žinomų įmonių.
Vartotojų spaudimas mažėja – kodėl?
Kalbinti pašnekovai sutiko, kad vartotojų keliamas spaudimas įmonėms pamažu mažėja, žmonės vėl sugrįžta prie prekės ženklų, kuriuos anksčiau boikotavo.
„Kuo labiau einame į Vakarus, link Pietų valstybių, tuo labiau šios problematikos suvokimas mažėja. Mes, esatys Rytų pusėje, daug jautriau ir stipriau suvokiame visą konflikto reikšmę. Mums šitas dalykas daug labiau rūpi, nes mes patys buvome sovietų sistemoje, puikiai suprantame, kas tai yra“, – kalbėjo G.Juozapavičius.
Jis priminė, kad karo pradžioje matėme didelę vartotojų daromą spaudimo bangą – ją stebint buvo galima daryti prielaidą, kad spaudimas išklibins didžiuosius prekinius ženklus priimti vienokius ar kitokius sprendimus.
Sutinku, kad kuo ilgiau trunka karas, tuo labiau dalis visuomenės pradeda nebekreipti dėmesio ir susitelkia į kitus dalykus.
„Matyt, vartotojų, verslo bendruomenės spaudimas kai kur yra per mažas. Bet aš manau, kad jis ateis per kitą etapą – pavyzdžiui, investuotojų“, – sakė G.Juozapavičius.
Jis svarstė, kad vartotojams gali būti sunku boikotuoti iš Rusijos neišeinančių įmonių produktus, nes alternatyvų rasti sunku. Šioje vietoje ekspertas akmenį mestelėjo prekybos tinklų pusėn.
„Krabų lazdelės buvo iš Rusijos vežamos, dabar jų nebeliko, o atsigabenti iš kitur nėra galimybės. Bet klausimas, ar dedama pakankamai pastangų, nes kartais linkstama nueiti paprastesniu keliu. Arti nėra, greitai negausi. Gerai, naudokime tai, kas yra, nes turime argumentų. Mano manymu, jei prekybininkai parodytų principingumą, išimtų tokias prekes, kaip išima rusiškas, jie duotų labai stiprų impulsą visuomenei“, – nurodė G.Juozapavičius.
Jam pritarė rinkodaros strategijos ekspertas Linas Šimonis, kuris sutiko, kad jei įmonės sulauktų realaus ir nuolatinio vartotojų spaudimo, taip nebedarytų, tačiau problema, pasak eksperto ta, kad žmonės linkę „pamiršti ir atleisti“.
„Žmonės linkę atleisti ir dėl „Viči“, ir dėl „Grigeo“, ir dėl ko tik nori. Tokie yra žmonės, taip sudėliotos mūsų smegenys, čia nėra kažkoks išskirtinis atvejis“, – 15min sakė L.Šimonis.
Be to, eksperto teigimu, dalis žmonių net nežino, kokius produktus gamina kai kurios kompanijos.
„Kartais kam nors pasakau, kad šitą produktą gamina šita kompanija, tai žmogus supyksta, pradeda ginčytis. Atsidaro internete, pasižiūri – o, tikrai. Kartais žmonės net nežino, kad kažkas būtent tam koncernui priklauso”, – nurodė L.Šimonis.
