JT Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) atliktas tyrimas parodė, jog pernai buvo prarasta 8,8 proc. viso pasaulio darbo valandų, palyginti su 2019 metų ketvirtuoju ketvirčiu.
Šis skaičius prilygsta 255 mln. viso etato darbo vietų arba „maždaug keturis kartus daugiau nei prarasta per 2009 metų pasaulinę finansų krizę“, sakoma TDO pranešime.
„Tai buvo sunkiausia pasaulyje darbo krizė nuo 1930-ųjų Didžiosios depresijos“, – vaizdo ryšio priemonėmis surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė TDO vadovas Guy‘us Ryderis.
Kiek daugiau nei prieš metus Kinijoje pasirodęs virusas jau nusinešė daugiau nei 2,1 mln. žmonių gyvybes. Koronavirusu užsikrėtė dešimtys milijonų žmonių, o viso pasaulio ekonomika smarkiai nukentėjo.
Pasak TDO, maždaug pusė prarastų darbo valandų buvo apskaičiuota remiantis sutrumpintu vis dar tebedirbančių žmonių darbo laiku.
Taip pat organizacija pabrėžė, kad praėjusiais metais pasaulyje fiksuotas „precedento neturintis darbo vietų praradimas“.
Oficialus pasaulinis nedarbas pernai išaugo 1,1 proc., arba dar 33 mln. žmonių, iki 220 mln. žmonių, o bendras nedarbo lygis siekė 6,4 procento.
G. Ryderis pabrėžė, kad dar 81 mln. žmonių neužsiregistravo užimtumo tarnybose, o „tiesiog pasitraukė iš darbo rinkos“.
„Arba jie negali dirbti galbūt dėl pandemijos apribojimų ar socialinių įsipareigojimų, arba nustojo ieškoti darbo“, – teigė jis.
Praėjusiais metais prarastos darbo valandos sumažino pasaulines darbo pajamas 8,3 proc., pažymėjo TDO.
Tai siekia maždaug 3,7 trln. JAV dolerių arba 4,4 proc. viso pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP), pridūrė organizacija.
Kelių saugių ir veiksmingų vakcinų nuo COVID-19 atsiradimas įžiebė vilčių, kad pasaulis netrukus galės sustabdyti pandemiją.
Visgi TDO įspėjo, kad pasaulinės darbo rinkos atsigavimo perspektyvos šiais metais yra „lėtos, netolygios ir neapibrėžtos“.
Organizacija atkreipė dėmesį į netolygų krizės poveikį darbuotojams visame pasaulyje. Pasak TDO, labiau nukentėjo moterys ir jauni darbuotojai.
Moterų užimtumas pernai visame pasaulyje sumažėjo 5 proc., palyginti su 3,9 proc. siekusiu vyrų užimtumo sumažėjimu.
Moterys dažniau dirba labiausiai nukentėjusiuose ekonomikos sektoriuose, taip pat jos prisiima didesnę naštą, pavyzdžiui, rūpindamosis vaikais, kurie turi likti namuose mokykloms užsidarius dėl karantinų.
