Tačiau projektuotojai neišvengė akistatos su vietos gyventojais, nors, panašu, ir bandė. O akistata buvo labai nemaloni: smarvės šaltinio gyventojai nenori, krašto valdžia, pamačiusi tokį žmonių pasipriešinimą, taip pat neturi kito pasirinkimo, kaip tik verslininkams taip pat sakyti aiškų „ne“.
Kokią veiklą planuojama vykdyti?
Planuojama ūkinė veikla bus vykdoma žemės ūkio paskirties sklype Šingalių k. Planuojamos ūkinės veiklos vieta nuo Kėdainių miesto nutolusi apie 4,2 km atstumu. Privažiavimas į sklypą nuo rajoninio kelio Mantviloniai–Plaktiniai–Paliepiai, į kurį patenkama nuo krašto kelio Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai.
Artimiausi gyvenamieji namai nuo būsimos gamyklos stovi mažesniu nei 300 metrų atstumu.
Biodujų gamyba turėtų būti vykdoma trijuose 7,5 tūkst. kubinių metrų talpos fermentatoriuose. Pagamintos biodujos būtų išvalomos dujų valymo stotyje, suslegiamos ir tiekiamos į AB „Amber Grid“ magistralinius dujotiekio tinklus.
Planuojama, kad vidutiniškai būtų pagaminama iki 486 Nm³ išvalytų biodujų per valandą. Per metus planuojama pagaminti ir į dujų tinklus patiekti iki 4,26 mln. Nm³ išvalytų biodujų.
Žaliavas biodujų gamyboje sudarytų žemės ūkyje susidarančios atliekos: gyvulių mėšlas (karvių mėšlas ir srutos, galima alternatyva – kiaulių srutos), bioskaidžios augalinės kilmės atliekos (runkelių šaknelės, griežiniai), energetiniai augalai (šiaudai, atsijos).
Per metus reikėtų apie 15 tonų mėšlo, 22 tonų runkelių šaknelių ir apie 11 tonų šiaudų. Žaliavos būtų tiekiamos iš aplinkinių ūkių ir įmonių sunkiasvorėmis mašinomis. Mėšlas būtų vežamas tam pritaikytomis dengtomis priekabomis, o srutos autocisternomis, t. y. taip, kaip daro ūkininkai veždami mėšlą ir srutas tręšti aplinkinius laukus. Cisternomis atvežtos skystos žaliavos iškart būtų perpumpuojamos į maišymo rezervuarą. Kietos frakcijos žaliavos išverčiamos tiesiai į maišymo rezervuarus.
Susitikimo su gyventojais savivaldybėje metu projekto autoriai aiškino, kad jokio neigiamo poveikio gyventojams esą nebus. Tikino, kad nei oro taršos, nei triukšmo, nei kvapų normų neviršys, nes esą jų gamybos rezultatas turės tik 20 proc. tikro mėšlo kvapo. Projektuotojai aiškino, kad nuo jų objekto nesmirdės.
Veš mėšlą, šieną ir runkelių šakneles 9 kartus per dieną
Bepasakojant sausą informaciją paaiškėjo, kad kiekvieną mielą darbo dieną į gamyklą važiuos 9 traktoriai, vežantys cisternomis mėšlą, runkelių šakneles arba šiaudus. Tiesa, paklausti, iš kur gaus žaliavos, projekto autoriai bandė nuslėpti dalį informacijos.
„Vešime iš Kėdainių rajono, aplinkinių ūkių. Preliminarias sutartis turime sudarę su „Laufriza“ dėl mėšlo ir srutų ir su ūkininku Sauliumi Dambrausku dėl augalinių atliekų“, – sakė projektuotojas Nerijus Lukoševičius, o paklaustas, iš kur gaus šakniavaisių, į klausimą neatsakė.
Net kelis kartus skirtingu susitikimo metu buvo keliamas klausimas apie runkelių šakneles bei iš kur jų bus gaunama, tačiau projektuotojai tylėjo it vandens į burnas prisisėmę, kol galiausiai jau susitikimo pabaigoje pripažino, kad preliminarią sutartį turi ir su „Nordic Sugar“.
O kas būna, kai cukraus fabrikas plauna runkelius, žino visi Kėdainiai – kvapas nosį riečia kiaurą dieną.
„Mes ir taip turime nemažą kvapo taršą rajone. Ir dabar jūs norite ant viršaus užkrauti dar kvapo. Kodėl parinkote būtent šią vietą? Kodėl nesirinkote Pramonės rajono? Bent jau parinktumėte vietą, kur nuo miesto visus kvapus nupūstų. O pas mus daroma viskas, kad į miestą per Keleriškius smarvė eitų“, – kalbėjo Keleriškių seniūnaitijos atstovas.
Projekto autoriai aiškino, kad tiesiog toje vietoje sklypą turėjo akcininkas, o sklypas atitinka visus reikalavimus. Svarbiausia, kad visai šalia yra dujotiekio vamzdis, o Pramonės rajone esanti atšaka esą nėra tinkama.
Žmonėms ėmus sakyti, kad jie nenori dar vieno smarvės šaltinio ir srutų perdirbinėjimo po namų langais, vienas iš projekto atstovų pareiškė, kad tas mėšlas dabar esą nusėda žmonių šuliniuose.
Gyventojai pyksta, kad nieko nežinojo, projektuotojai apkaltinti apgaudinėjimu
Kėdainių vicemerė Danutė Mykolaitienė teigė, kad projektuotojai dar ir yra apsimelavę, ir ne vieną kartą.
„Jūs minėjote, kad su visų besiribojančių sodybų savininkais kalbėjote, yra sutikimai. Bet nė vienas iš tų žmonių nežino, nėra jokių sutikimų.
260 metrų atstumu nutolusios sodybos, jie nieko nežinojo! Pamatę pranešimą atėjo į savivaldybę klausdami, ar čia sveiku protu suvokiama, kai šalia išpuoselėtos sodybos atsiranda srutų rezervuarai“, – sakė vicemerė.
Maža to, vicemerės teigimu, projektuotojai pateikė neteisingą informaciją dėl projekto viešinimo. Nors N.Lukoševičius teigė, kad skelbimas apie planuojamą susitikimą su gyventojais atsirado pagal procedūras, tada, kada buvo pateikta informacija savivaldybės puslapyje, vicemerė kirto, kad tai – netiesa.
„Būkit sąžiningas – ne tada. Ne tada. Pasakykite, kada skelbimas atsirado“, – ragino ji, bet projekto autoriai į klausimą neatsakė.
Rajono tarybos narė Adelė Štelmokienė teigė mačiusi, kad pakabintame skelbime apskritai buvo nurodyta neteisinga informacija.
„Jūsų skelbimas dėl viešinimo pakabintas ir jame nurodyta, kad susitikimas bus 16 val. nuotoliniu būdu. Turiu skelbimą nusifotografavusi. Jūs apgavote žmones“, – kalbėjo tarybos narė. Susitikimas vyko valanda anksčiau savivaldybės tarybos posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu.
Gyventojai taip pat netikėjo, kad įmonė žaliavas veš tik iš kelių ūkių.
„Jūs nemulkinkite mūsų, tokiems kiekiams, devyniems traktoriams kiekvieną mielą dieną, kelių „Laufrizos“ karvių neužteks. Plauks iš viso regiono mėšlas, važinėsite mūsų varganais keliais ir tuo nauju keliu kiekvieną dieną, mėšlinais traktoriais mums po langais. Devynis kartus per dieną man pro langus važiuos mėšlo srutų cisternos, barstydamos mėšlą ant kelio.
Tik duokit jums koją įkelti, plėsit veiklą, gamybą, ims plaukti mėšlas iš kitų šalių. Nemeluokite mums į akis“, – niršo josvainiškė, tačiau projekto autoriai teigė, kad vežti žaliavos iš kitur neplanuoja – esą veš visada tik iš Kėdainių.
Artimiausioje sodyboje šalia planuojamos įmonės gyvenanti moteris teigė taip pat nieko iš anksto nežinojusi ir asmeninio kontakto su gamyklos statytojais neturėjusi.
„Aš ir taip jaučiu srutų ir mėšlo kvapą nuo „Laufrizos“, nors ji už kelių kilometrų. Tai nepasakokit, kad atidarius gamyklą man už 260 metrų, aš kvėpuosiu grynu oru. Dabar, kai pastatysite, turėsiu džiaugtis, kad jūs man sunkvežimiais vežate dar papildomai mėšlo ir srutų“, – sakė ji.
Valdžia leidimo išduoti neketina
Josvainių seniūnas Algimantas Sirvydas teigė, kad gyventojai yra visiškai pagrįstai įsibaiminę ir nusivylę, nes ilgus metus kenčia neišsprendžiamą smarvės problemą.
„Visiškai suprantu visus gyventojus. Gražiai čia sudėliojot viską, duok Dieve, kad taip ir būtų, bet jei kažkas nepavyks ir kentėsime kvapus, žinome, kas mūsų laukia. Turime pavyzdį su kiaulininkystės kompleksu. Taršos išmatuoti negali paprastai, reikia tartis su gyventojais, kad įleistų į kiemą spec. mašiną, kad kvapus išmatuotų. Po ministerijas blaškomės, atsakymų palankių negauname – pažeidimų esą nėra, o mums smirda. Reikia užsidaryti langus, nes lauke būti neįmanoma.
Didelė koncentracija, gamykla prie gamyklos, ir dar vienas objektas ateina. Būkim biedni, bet teisingi, pravažiuoja per miestelį mašinos, kur gyvulius veža, į kalniuką kylant pribarsto mėšlo ant kelio, ir smirda tas mėšlas ištisai. Na, mes to, atsiprašant, šūdo, daugiau nebenorime“, – sakė A.Sirvydas.
Projekto autoriai kaip pliusą nurodė, kad įmonėje bus įdarbinti keturi vietiniai darbuotojai, kuriems bus mokamas 1,2 tūkst. eurų atlyginimas į rankas, o įmonės pelnas sieks apie 700 tūkst. eurų per metus.
Paklausti, ar be smarvės, gyventojams bus kažkokios naudos, autoriai teigė, kad bus mokami mokesčiai į valstybės ir savivaldybės biudžetą.
„Jums pelnas, o mums šūdas“, – taip reziumavo pasipiktinę gyventojai, pridurdami, kad, be smarvės, dar gaus ir padidėjusį triukšmą dienos ir nakties metu, apterštus ir sugadintus ir taip jau leisgyvius kelius.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas teigė, kad savivaldybė neišduos leidimo statybai, kol nebus sutarimo su gyventojais.
O jo, jau dabar akivaizdu, tikrai nebus.
„Nors biodujų gamybos skatinimas yra numatytas svarbiausiose energetikos strateginiuose dokumentuose ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, savivaldybė nepritaria biodujų gamybos įrenginių statybai šioje vietoje. Pagrindinis nepritarimo motyvas tai, kad žaliava, naudojama biodujų gamybai, yra atvežama, o ne susidaro gamybos vietoje, tuo padidinant riziką atsirasti nemaloniems kvapams. Savivaldybė neketina išduoti leidimo statybai, kol šis projektas nebus suderintas su aplinkiniais gyventojais ir bendruomenėmis“, – sakė G.Muznikas.
