Renginys, kurį organizuoja Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje, kartu su partneriais – LR Energetikos ministerija, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko koordinuojamu Lietuvos jūriniu klasteriu – vyks Klaipėdoje, dalyviai taip pat galės prisijungti ir nuotoliniu būdu.
Fizinė renginio lokacija pasirinkta neatsitiktinai: ruošiantis Baltijos jūroje statyti maždaug 700 MW vėjo jėgainių parką, į kurį būtų investuojama daugiau nei milijardas eurų, jūrinę pramonę bei technologijas plėtojanti Klaipėda turėtų tapti itin svarbia šiam ambicingam projektui reikalingų resursų ir kompetencijų platforma.
Jūrinė vėjo energetika pasitarnautų ne tik siekiant energijos šaltinių diversifikavimo bei Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo, bet ir sprendžiant lokalius iššūkius – prisidėtų prie naujų aukštos specializacijos reikalaujančių darbo vietų kūrimo Vakarų Lietuvoje, jūrinių technologijų kompetencijų plėtojimo Klaipėdos universitete.
Stiprina dvišalę partnerystę
Danijos ambasadoriaus Lietuvoje Hanso Brasko teigimu, Lietuva ir Klaipėda galėtų tapti jūrinės vėjo energetikos projektų plėtojimo flagmanėmis rytinės Baltijos jūros dalies regione. „Buvimo pirmosiose gretose privalumai apimtų ne tik naudą vietos pramonei, bet ir visai tiekimo grandinei. Klaipėda turi potencialo tapti jūrinės vėjo energetikos pramonės logistikos centru, o sėkmingai veikiantis Danijos Esbjergo uostas yra puikus tokios specializacijos pavyzdys“, – pažymėjo ambasadorius H. Braskas.
Ambasadorius įsitikinęs, kad jūrinės vėjo energetikos sektorius gali stipriai suartinti Danijos ir Lietuvos bendradarbiavimą energetikos srityje. „Ši konferencija Klaipėdoje – pirmasis tokio pobūdžio dvišalis renginys, liudijantis viešojo ir privataus sektorių norą dalintis savo patirtimi ir ieškoti galimybių veikti kartu. Esame tam pasiruošę“, – kalbėjo H. Braskas.
Uostas imasi proaktyvaus vaidmens
Renginyje dalyvaus Danijos ir Lietuvos vyriausybių, verslo organizacijų, mokslo institucijų atstovai, pakrančių tyrimų ir planavimo ekspertai. Konferencija apžvelgs jūrinės vėjo energetikos projektų vystymui aktualius sprendimus, o taip pat ir verslo patirtis. Savo sėkmės istorija pasidalins Esbjerg uosto atstovai, pranešėjai, atstovausiantys kompanijoms „European Energy", „Lautec", „Deck1", „OSK Group“.
Pirmoji renginio diena bus skirta vėjo energetikos plėtrai rytinėje Baltijos jūros dalyje aptarti, antrosios dienos pranešimų ir diskusijų ašis – uosto ir verslo potencialas įgyvendinant jūrinės vėjo energetikos projektus.
„Šiandien jau nebekeliame klausimų ar vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje yra reikalinga. Pasauliui vis sparčiau žengiant į atsinaujinančių išteklių energetikos amžių, šiuo keliu, kartu atliepdami ir keliamus žaliojo kurso tikslus, privalome eiti ir mes. Tačiau rengiantis įgyvendinti jūrinės vėjo energetikos projektą greta Lietuvos krantų, itin svarbu konsultuotis su ekspertais, nagrinėti gerąją patirtį, reguliariai dalintis informacija. Ši konferencija, tikiu, būtent tai ir suteiks“, – sako KVJUD generalinis direktorius Algis Latakas.
Toliaregiško požiūrio būtinybė
Tikimasi, kad planuojama vėjo jėgainių jūroje statyba suteiktų postūmį Klaipėdos uoste kurti šiai infrastruktūrai reikalingos priežiūros bazę, identifikuoti naujas verslo nišas, susijusias su jėgainėms reikalingų komponentų surinkimu ar net gamyba, logistika, technine priežiūra. Manoma, kad vėjo jėgainių parkas sukurs apie 1 400 tiesioginių ir šalutinių darbo vietų.
„Jūrinės vėjo energetikos plėtra jungia žalią šviesą verslui įgalinti savo potencialą ir atsispiriant nuo jau įgyvendintų technologinių projektų žengti naują žingsnį, kuris būtų reikšmingas ne tik Klaipėdos regiono augimui, bet ir visai šalies ekonomikai. Tad toliaregiškas valstybės požiūris į visą procesą yra itin svarbus – reikalingas ir palaikymas, ir investicijos, kurios padėtų vietos verslui telkti kompetencijas ir gamybos pajėgumus. Pastarieji aspektai yra kertiniai Klaipėdai siekiant tapti konkurencinga jūrinės vėjo energetikos projektų plėtojimo ir aptarnavimo srityje“, – akcentavo AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
