Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža LRT radijui sakė, kad Vyriausybės penktadienį priimtas sprendimas neinicijuoti LJL bankroto ir imti 3 mln. eurų paskolą jos reikmėms yra „pirmas žingsnis“, tačiau ateityje bendrovės gelbėjimui esą prireiks daugiau sprendimų ir lėšų.
-
Klaipėdoje prisišvartavo iš finansinių gniaužtų ištrauktas laivas „Deltuva“
-
Jurgis Razma: Kaltus už „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankrotą turi nustatyti parlamentinis tyrimas
-
Vyriausybė nusprendė gelbėti „Lietuvos jūrų laivininkystę“ – bankrotas atšaukiamas
-
Italijoje sulaikytas „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivas „Romuva“ gavo degalų
-
Neris Germanas: tikimės, „Lietuvos jūrų laivininkystės“ jūrininkai tęs darbą laivuose
„Padaryti pirmi žingsniai, kaip bus toliau – pamatysime, kadangi praktikoje tas turi būti įgyvendinta, neturi būti sustojama. Norint, kad įmonė gyvuotų, reikia didinti ir įstatinį kapitalą, ir skirti daugiau lėšų“, – LRT radijui sakė P.Bekėža.
Ieškinį dėl nemokios ir daugiau nei 20 mln. eurų skolų turinčios LJL bankroto Susisiekimo ministerija Klaipėdos apygardos teismui pateikė ketvirtadienį. Penktadienį premjero, kai kurių ministrų, didžiausio LJL kreditoriaus SEB banko ir LJL vadovų pasitarime nuspręsta neinicijuoti LJL bankroto. Taip pat susitarta, kad SEB kitą savaitę suteiks LJL 3 mln. eurų paskolą, kurią garantuos kita valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Už tai jai tokia pat suma bus sumažinti į biudžetą mokėtini dividendai. Dabar numatyta jų suma yra 11,4 mln. eurų. Ateityje planuojama kurti ir transporto įmonių holdingą.
Keturi iš penkių LJL laivų šiuo metu yra dėl skolų areštuoti užsienio uostuose – kai kurie jų neturi kuro, maisto bei vandens, jie negali išplaukti, o dauguma jūreivių nori grįžti namo. Italijos, JAV, Senegalo ir Portugalijos uostuose įstrigusiuose LJL laivuose šiuo metu yra apie 70-80 jūrininkų.
