Apie konkrečius planus paversti tam tikras valstybės įmones akcinėmis bendrovėmis buvo paskelbta dar 2018 m. sausį. Valstybės įmonių statuso keitimas buvo ir viena iš esminių įvardytų valdysenos problemų bei rekomendacijų iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Lietuvai derantis dėl tapimo šios organizacijos nare 2018 m.
Pertvarką pradėjus valstiečių ir žaliųjų Vyriausybei, ją tęsė ir naujoji iš konservatorių ir liberalų sudaryta valdžia. Nuo šių metų pavasario užsiminta apie penkių įmonių pertvarkymą į akcines bendroves, o liepos pradžioje, Seimui pritarus, valstybės įmonės Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Vidaus vandens kelių direkcija turėjo tapti akcinėmis bendrovėmis.
Dėl dar vienos įmonės – Lietuvos automobilių kelių direkcijos – pertvarkos teisės aktų projektai bus parengti ir teikiami svarstyti Seimo rudens sesijoje.
Susisiekimo ministerija teigia, kad šia pertvarka siekiama skatinti įmones investuoti į naujas paslaugas, inovacijas, pačių įmonių vertę, sudaryti sąlygas efektyviau valdyti verslo riziką, diegti korporatyvinio valdymo praktiką. Po pertvarkos 100 proc. įmonių akcijų valdytų valstybė.
Visgi liepos mėnesį įstatymo pakeitimus vetavo prezidentas Gitanas Nausėda.
Seimo komitetas ir ministerija problemų nemato
Nors valdančioji dauguma ir G.Nausėda konfrontuoja įvairiuose politiniuose frontuose, šis veto nebuvo griežtas – prezidentas neatmetė esminio pasiūlymo, o tiesiog grąžino pakeitimus taisyti.
Dar daugiau, šiuo klausimu jau dabar visos suinteresuotos pusės žada sutarti.
Prezidentūra sako, kad apskritai nėra prieš tai, jog valstybinių įmonių Lietuvoje liks mažiau. Naujai pateiktais pasiūlymais norima suteikti daugiau apsaugos ir mažiau landų piktnaudžiavimui naują juridinį statusą įgijusiose įmonėse.
Dėl pirminės valstybės įmonių akcionavimo tvarkos beveik vienbalsiai buvo sutarta Seimo ekonomikos komitete, kurio nariai yra ir keturi opozicijos atstovai.
Vienas šio komiteto narių yra valstiečių ir žaliųjų frakcijai priklausantis parlamentaras Lukas Savickas, praėjusią kadenciją dirbęs tuometinio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėju. Užimdamas šias pareigas jis daug dėmesio skyrė Lietuvos ir EBPO santykiams, tad sprendimą pritarti valstybinių įmonių akcionavimui Seimo narys laiko tiesiog ankstesnės valdžios politikos tąsa.
L.Savickas spėja, kad Seimo rudens sesijoje G.Nausėdos pasiūlyti pokyčiai didelio pasipriešinimo nesulauks.
„Mano akimis, su prezidento veto pateikti pasiūlymai nėra labai esminiai, jie neprieštarauja suplanuotai pertvarkai. Jie arba perfrazuoja ir papildo jau buvusias įstatymo projekto mintis, arba pasiūlo tam tikrų naujų aspektų, kurie, sakykim, iš esmės nekeičia. Įsivaizduoju, kad su veto išdėstytiems pasiūlymams turėtų būti be didelių išplėstinių diskusijų pritarta“, – 15min sakė jis.
Panašią įstatymo priėmimo tąsą mato ir Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius. „Aš galvoju, kad rudenį komitetas ir Seimas tikrai pritars šiems pasiūlymams. Jie kažko esminio, kas buvo mūsų įstatyme, nekeičia, tik numato dar truputį didesnius saugiklius. Aš galvoju, kad dėl šių prezidento pasiūlymų nekils kažkokių didelių baimių, nes mes per daug baimėse gyvenam. Apie tai mes kalbame jau penkiolika metų ir niekaip šio žingsnio nežengiame“, – 15min komentavo politikas.
G.Nausėdos siūlymus gana pozityviai įvertino ir Susisiekimo ministerija, kuriai iki šiol pavaldžios visos minėtos įmonės. Jos atstovai teigia, kad prezidento teikiami pasiūlymai prisidės prie šių įmonių gerosios valdysenos ir viešosios transporto infrastruktūros objektų valdymo apsaugos.
Ką atneštų nauja tvarka?
Jei prezidento pasiūlymams rudenį bus pritarta Seime, valstybės įmones pertvarkyti į bendroves planuojama iki 2023 m. sausio 2 d.
Po šios pertvarkos 100 proc. keturių minėtų bendrovių akcijų ir visa Konstitucijoje minima infrastruktūra ir toliau liks valstybei.
Naująją tvarką įteisinti padėsiantys politikai ir viešojo valdymo ekspertai sako, kad valstybinių įmonių pavertimas akcinėmis bendrovėmis atneštų įvairių privalumų.
Pirma, bendrovės taptų depolitizuotos – vadovą galėtų atleisti ir skirti ne bendrovę kuruojančios ministerijos ministras, bet bendrovės valdyba. Akcinės bendrovės taip pat galėtų steigti bendras įmones – pagal įstatymą to daryti negali valstybės įmonės.
Viešojo valdymo ekspertas, nevyriausybinės organizacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ vadovas Rytis Ambrazevičius sako, kad valstybės įmonių valdysena Lietuvoje kol kas apskritai nėra labai pažangi dėl tarybinius laikus menančio valstybinių įmonių įstatymo.
Pagal jį, akcininko funkciją vykdantis ministras priima pagrindinius sprendimus, tad sudaromos visos prielaidos politizuoti šias įmones ir jų veiklą nukreipti atskirų politinių grupių, o ne visos visuomenės naudai. „Akcinėse bendrovėse pagrindinius sprendimus priima valdybos, kuriose dirba profesionalūs nepriklausomi nariai. Šiuo metu, net jei valstybės įmonės formaliai ir turi valdybas, jos daugeliu atžvilgiu yra visiškai apribotos ministro naudai“, – sakė jis.
Dėl tokios tvarkos valstybinės įmonės yra jautresnės valdančiųjų partijų politizavimui. Tačiau net ir šiuo atžvilgiu akcinė bendrovė turi daugiau svertų kovoti su politizavimu, nes, vadovaujantis EBPO rekomendacijomis, jose veikia įgalintos, profesionalios ir nepriklausomos valdybos, priešingai negu dabartinėse valstybinėse įmonėse, kur dauguma svarbiausių valdybai priklausyti turinčių galių yra ministro rankose.
R.Ambrazavičiaus teigimu, kai valstybė yra įmonės savininkė, galimybės gauti lėšų infrastruktūros plėtrai yra arba skolinimasis, kuriam galimybės dažniausiai ribotos, arba akcininko – pačios valstybės – lėšos. „Pažangios pasaulio praktikos rodo, kad finansuoti tokias įmonės iš valstybės pinigų nėra geriausias kelias, nes yra pigesnių ir efektyvesnių finansavimo būdų – obligacijos, akcijų pardavimas ir taip toliau“, – sakė pašnekovas.
Seimui pritarus Prezidento dekretu pateiktiems siūlymams, pirmiausia bus atliekamas turto, kuris bus investuojamas į bendrovių įstatinį kapitalą, vertinimas. Tuomet bus gauti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos, Vyriausybės pritarimai pertvarkai ir turto investavimui, rengiami įstatai, peržiūrėti bendrovių valdysenos modeliai.
„Po pertvarkos, įmonėms tapus akcinėmis bendrovėmis, bus pateikti akcininko lūkesčiai specialiųjų įpareigojimų vykdymui, veiklos plėtrai, investicijų pritraukimui, gerajai valdysenai, inovacijoms, valstybės grąžai. Bus nustatyti strateginiai tikslai, patvirtinti jų įgyvendinimo planai su konkrečiais rodikliais ir terminais“, – 15min atsiųstame atsakyme pertvarką komentuoja Susisiekimo ministerijos atstovai.
Ką tiksliai pasiūlė prezidentas?
G.Nausėda minėtų įmonių pavertimui akcinėmis bendrovėmis neprieštarauja ir pritaria pastangoms siekti efektyvesnės valstybinių įmonių veiklos. Tačiau, Prezidentūros teigimu, kalbant apie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias valstybės įmones ar turtą, jų statuso keitimas į akcines bendroves turi būti vykdomas užtikrinant viešojo nacionalinio saugumo interesus.
„Būtina užtikrinti tinkamas šių veiklų ir turto priežiūros ir kontrolės priemones, pavyzdžiui, apribojant galimybes nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčią infrastruktūrą perduoti tretiesiems asmenims, numatant kelių lygių tokį turtą valdančių akcinių bendrovių priežiūros ir valdymo organų struktūrą“, – rašoma15min atsiųstame Prezidentūros pranešime.
Kartu su savo veto G.Nausėda pateikė tris konkrečius įstatymų pakeitimo siūlymus:
-
Išlaikomas Seimo priimtuose įstatymuose nustatytas bendrovių akcijų valdymo principas, numatant, kad bendrovių, kurios nuosavybės teise valdys viešąją transporto infrastruktūrą, visos akcijos priklauso tik valstybei, savivaldybei ar valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei.
-
Išlaikomas Seimo priimtuose įstatymuose nustatytas principas, kad į viešąją infrastruktūrą negali būti nukreipti kreditorių reikalavimai, iš jos negali būti išieškoma. Prezidento dekretu pateiktas siūlymas, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ar turtu asmenų prievolės gali būti užtikrinamos tik gavus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos leidimą.
-
Trečiuoju Prezidento dekreto siūlymu įstatyminiu lygmeniu nustatomas konkretus Uosto direkcijos valdysenos modelis. G.Nausėda Klaipėdos uoste siūlo steigti naują kolegialų priežiūros organą – stebėtojų tarybą ir kolegialų valdymo organą – valdybą, kurios pirmininkas skiriamas ir Uosto direkcijos vadovu. Įprastai konkretūs įmonių valdysenos klausimai sprendžiami Vyriausybės, ministerijos ir įmonės įstatų lygmeniu.
R.Ambrazevičiaus nuomone, nė vienas naujas siūlymas nuo Seimo priimto įstatymo varianto per daug nesiskiria.
Pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atveju administracinė santvarka šiek tiek praplečiama ir vietoje vienpakopės sukuriama dvipakopė valdymo struktūra.
Vienpakopės sistemos atveju akcininkai paskiria valdybą, kurioje paprastai dirba nevykdomieji nariai, nesusiję darbo santykiais su bendrove. Tarp jų gali būti ir nepriklausomi nariai. Valdybai atsiskaito bendrovės vadovas. Uosto direkcijoje dabar veikia vienpakopė struktūra su valdyba ir vadovu, panaši struktūra egzistuoja ir, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkelių“ grupėje.
Dvipakopė struktūra sudaroma tada, kai akcininkai paskiria stebėtojų tarybą tik su nevykdančiaisiais nariais, o jai atsiskaito stebėtojų tarybos paskirta vykdomoji valdyba, kuri sudaryta iš bendrovės vadovų. Tokia struktūra yra „Ignitis grupėje“.
„Abiejose struktūrose yra du organai – vienas užsiima kasdieniu bendroves valdymu, vadovas ar vykdomoji valdyba, kitas – to valdytojo priežiūra, valdyba ir stebėtojų taryba. Abi struktūros turi savų privalumų ir trūkumų. Tačiau ekspertai visame pasaulyje sutinka, kad jos abi geros“,– paaiškino R.Ambrazevičius.
Ar akcinės bendrovės – kelias į privatizavimą?
Dar 2018 m. valstiečių ir žaliųjų vyriausybės inicijuotos pertvarkos metu buvo numatyta sumažinti valstybės valdomų įmonių skaičių. Tuo metu šalyje veikė 78 valstybės valdomos įmonės.
Po to, kai į vieną buvo sujungtos šalies urėdijos, dar keletas įmonių –tokios įmonės kaip Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra ar „Geoterma“ buvo likviduotos, šiandien Lietuvoje liko 49 valstybės valdomos įmonės. Dauguma jų yra akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės. Valstybės įmonės statusą iš viso turi 17 bendrovių.
Jei minėtos penkios valstybės įmonės būtų paverstos akcinėmis bendrovėmis, liktų dar 12 valstybinių įmonių, pavyzdžiui: „GIS – centras“, „Ignalinos atominė elektrinė“, „Indėlių ir investicijų draudimas“, „Lietuvos prabavimo rūmai“, „Mūsų amatai“, „Registrų centras“, „Regitra“, „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“, „Turto bankas“, „Valstybės žemės fondas“, „Valstybinių miškų urėdija“ bei „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“.
Kai kurias iš dabartinių valstybės valdomų akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių, pavyzdžiui, „Viamatiką“ (buvusi „Problematika“), ketinama privatizuoti. Tai leidžia jų juridinis statusas, todėl planai akcionuoti kai kurias valstybines įmones sukėlė keletą pakeltų antakių bei viešų raginimų tokią tvarką stabdyti.
Apie tai, kad valstybės įmonių pavertimą leidžiantys įstatymo pakeitimai sudarys sąlygas privatizacijai, liepos pabaigoje išplatintame viešame bendrame laiške skelbė keletas mažiau žinomų nevyriausybinių šalies organizacijų, tokių kaip Piliečių gynimo paramos fondas ar Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija.
Žiniasklaidos priemonėms išsiųstame rašte prašoma Vyriausybės ir Seimo nutraukti „bet kokius ketinimus privatizuoti valstybės strategines įmones“, o Generalinės prokuratūros – pradėti ikiteisminį tyrimą dėl asmenų, inicijavusių tokias pertvarkas.
Visgi 15min kalbinti pašnekovai nemano, kad minėtų penkių valstybinių įmonių pavertimas akcinėmis bendrovėmis galėtų būti tiesus kelias į privatizavimą, kaip to bijo laišką pasirašę visuomenininkai.
L.Savickas pabrėžė, kad jau pirminiame įstatymo pakeitimo tekste buvo įrašyta, kad naujųjų akcinių bendrovių akcijas valdančios savivaldybės ir valstybės įmonės negali būti privatizuojamos. Prezidento pasiūlymas šią nuostatą perfrazavo ir dar kartą užtvirtino. Todėl, parlamentaro teigimu, dėl šių penkių įmonių privatizavimo susirūpinę gyventojai neturėtų jaudintis.
„Vyriausybės komunikacija turėtų būti daug aiškesnė – reikėtų labai kategoriškai pasakyti, kad pertvarka visiškai nėra susijusi su šių įmonių privatizavimo klausimu. Tikiu, kad dalis asmenų, kurie kelia klausimą dėl šių projektų privatizacijos, šiek tiek paskubėjo ir ne taip detaliai paskaitė įstatymą. Šis įstatymas ne tik nekalba apie privatizaciją, bet ir juodu ant balto sako, kad bendrovių akcijos nėra privatizuojamos“, – sakė L.Savickas.
Paties G.Nausėdos pozicija dėl galimo privatizavimo irgi yra gana vienareikšmiška. Nors šalies vadovas mano, kad valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių privatizavimas gali būti svarstomas vertinant jų tikslus ir paskirtį, tačiau ne saugumo klausimu. „Tuo atveju, jei įmonės yra susijusios su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis funkcijomis ar turtu, valstybė turi siekti užtikrinti, kad su įmonėmis susiję sprendimai nepakenktų nacionalinio saugumo interesams ir, jei reikia, imtis papildomų šių interesų apsaugos priemonių“, – rašoma 15min atsiųstame prezidentūros komentare.
R.Ambrazevičius paneigė ir nuogąstavimus, kad po naujosios pertvarkos dėl valstybinių įmonių pelno galėtų nukentėti valstybei svarbi infrastruktūra.
„Įmonei tikslus kelia akcininkas, o šiuo atveju akcininkas yra pati valstybė. Jei valstybė, kaip akcininkas, veikia kompetentingai, tinkamai kelia tikslus, viskas yra jos rankose. Be to, nereikia užmiršti, kad svarbiausius bendrovei sprendimus taip pat priima akcininkas. Tokiu būdu jau daug metų sėkmingai veikia ne viena valstybės ar savivaldybių kontroliuojama akcinė bendrovė“, – paaiškino pašnekovas.
Jis pridūrė, kad svarbiausias žingsnis valstybei šiuo metu būtų ne ko nors bijoti, bet tinkamai atlikti savo, kaip akcininko, pareigas, kad šalis gautų kuo daugiau naudos.
„Reikia pripažinti, kad tam kompetencijos kol kas dažnai pritrūksta, tačiau būtent todėl ją ir būtina gerinti“, – komentavo pašnekovas.
