„Philip Morris International Inc.“ užsakymu Roland Berger atliko tyrimą, kuriame ištirtas kelių šiuo metu Europos Sąjungoje svarstomų pasiūlymų galimas poveikis ekonomikai. Tarp svarstomų pasiūlymų – standartizuotų cigarečių pakuočių ir ženklinimo įvedimas, mentolio skonio bei plonųjų cigarečių uždraudimas.
Mažės sumokami mokesčiai
„Naujosios Tabako gaminių direktyvos priėmimas padarytų labai neigiamą poveikį ne tik tabako sektoriui, bet ir visai Europos ekonomikai“, - teigė P.Mannsperger
„Naujosios Tabako gaminių direktyvos priėmimas padarytų labai neigiamą poveikį ne tik tabako sektoriui, bet ir visai Europos ekonomikai“, – teigė „Roland Berger Strategy Consultants“ partneris Patrick Mannsperger. „Šiuo metu tabako gaminių sektorius kasmet atneša daugiau kaip 100 mlrd. eurų mokesčių, todėl, sumažėjus šioms įplaukoms, reikės mažinti kitoms sritims skiriamas lėšas arba didinti kitus mokesčius, o tai turėtų neigiamą poveikį ekonomikai ir darbo rinkai ES.“
Ataskaitoje nurodoma, kad pakuočių standartizavimas turėtų poveikį vartotojų elgesiui, skatindamas pereiti prie pigesnių cigarečių, o nelegali prekyba dar labiau išaugtų. Priėmus direktyvą, nelegali prekyba, kuri jau dabar sudaro apie 11 proc. ES surūkomų cigarečių, gali išaugti 25–55 proc., kadangi plonų ir mentolio skonio cigarečių galima bus įsigyti tik nelegalioje rinkoje. Dėl šios priežasties metinis parduodamų nelegalių cigarečių kiekis gali išaugti nuo 68 mlrd. iki 84–106 mlrd. cigarečių. Rūkymo mastas gali išaugti 2 proc. dėl kainų konkurencijos, sumažinsiančios kainas visuose tabako rinkos segmentuose.
Augins juodąją rinką
Tabako gaminių direktyva kai kurioms šalims padarys ypač didelį poveikį. Pavyzdžiui, Lenkijoje ji gali kainuoti iki 50 000 darbo vietų ir iki 780 mln. eurų nesurinktų mokesčių. Bulgarija gali prarasti iki 29 000 darbo vietų, o Graikijoje metinės biudžeto pajamos iš mokesčių gali sumažėti 220 mln. eurų.
PMI komunikacijos viceprezidentė Julie Soderlund komentavo: „Šis tyrimas patvirtino, kad standartizuotų pakuočių įvedimas ir 10 proc. ES cigarečių rinkos uždraudimas, nepateikiant jokių patikimų mokslinių įrodymų, jog tai sumažins rūkymo mastą ar pagerins visuomenės sveikatą, gali dar labiau auginti juodąją rinką, kuri jau dabar šalims narėms kasmet kainuoja 12,5 mlrd. eurų. Tikimės, kad ES dar kartą apsvarstys šiuos pasiūlymus ir pakeis juos tokia tabako pramonės reguliavimo sistema, kuri neturės politinio atspalvio, bus moksliškai pagrįsta ir veiksminga mažinant rūkymo sukeltą žalą, tačiau neužkraunanti nereikalingos naštos ekonomikai.“
Skaičiai neįtikina
 |
| Aurelijus Veryga |
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidento A.Verygos teigimu, tokie argumentai atrodo keistai: "Matyt neatsitiktinai šis tyrimas paskelbtas dabar, kai vyksta Europos Tabako direktyvos svarstymai. Tai vertinu, kaip bandymą daryti spaudimą politikams, kurie priims sprendimus. Žiūrint į skaičius kyla klausimas iš kur tie 3 tūkst. prarastų darbo vietų, nes tiek žmonių mes vargu ar iš viso rastume tiesiogiai dirbančių tabako pramonėje Lietuvoje. Jų nebūtų net pusės. Tai toks pat skaičiavimas, kaip kažkada aludariai skaičiavo, jog dėl apribojimo darbo neteks logistikos bendrovių darbuotojai, sandėlininkai, pardavėjai. Bet ekonomika taip neveikia. Jei žmonės neperka vieno produkto, jie paprastai perka kitą. Juk žmonės pinigų nesudegina."
Pasak mokslininko, Europos komisija rengdama siūlymus taip pat atliko vertinimus, tik jų skaičiavimu bendras tabako gaminių vartojimo sumažėjimas, dėl direktyvoje numatytų priemonių, siektų nepilnus 5 proc. Nuo 2000 m. rūkančių vyrų dalis Lietuvoje sumažėjo pusantro karto. Tikėtina, kad bendras vartojimas mažėtų toliau ir be direktyvos.
Pavėluotos diskusijos
"Nėra tokio varianto, kad žmonės pirktų tiek pat, o vartotų mažiau", - sakė A.Veryga.
"Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, yra ratifikavusi Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, kurioje aiškiai įsipareigojo mažinti tabako gaminių vartojimą. Tokiu atveju galėtume tik pasidžiaugti, kad naujoji Tabako gaminių direktyva duos tokį fantastišką efektą mažinant rūkalų vartojimą, kurio iš esmės valstybės ir siekia. Tačiau nesu toks didelis optimistas kaip „Phil Morris“ ir netikiu, kad dėl standartizuotų pakuočių ar mėtinių cigarečių draudimo bus toks drastiškas mažėjimas", - sakė pašnekovas.
Pasak jo, Lietuvoje skaičiuojama apie 7 tūkst. su tabako vartojimu susijusių mirčių kasmet. "Jeigu būtų atleisti 3 tūkst. darbuotojų, tai gal bus sutaupyta tiek pat gyvybių. Visai neblogi mainai", - minėjo A.Veryga.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog vertinti tabako bendrovių nuostolius ir svarstyti, ar juos galima būtų mažinti, yra beprasmiška. "Jei mes siekiame rūkalų vartojimo mažėjimo, tai reiškia ne ką kitą, kaip cigarečių paklausos mažėjimą. Nėra tokio varianto, kad žmonės nupirktų tiek pat, o vartotų mažiau. Ar dėl to turėtume jaudintis? Dabar nebėra diskusijos ar mažinti vartojimą. Dabar kalbama tik kaip ir kokiomis priemonėmis", - apibendrino A.Veryga.
