Kada lietuviai nebegers alaus iš puslitrių?

Kada tampama alaus žinovu?

Išmanyti valgių ir gėrimų etiketą šiais lakais – ne kokia išrinktųjų privilegija, o elementarios taisyklės, kurias dažnai nesusimąstydami taikome kasdien.Tarkime, spagečius pripratome valgyti su šakute ir šaukštu. Vyną gurkšnojame ne iš kavai skirtų puodelių, o iš elegantiškų taurių.

Tokiame kontekste alaus vyriausiojo aludario Petro Savodskio klausimas, „kodėl gi alų tuomet ragaujame iš puslitrių, kuriais paprastai matuojama degtinė ar pienas?“, įgauna visai kitokią prasmę.

Pasirodo, pripažinti ir savo gerą vardą siekiantys išsaugoti aludariai visame pasaulyje ne tik stengiasi gaminti kuo kokybiškesnį alų, bet ir metų metus kuria ir bando specialias talpas, kurios galėtų kuo geriau išsaugoti šio gėrimo skonį ir aromatą. Ir iš tiesų, kaip elegantiškas drabužis, tinkamai priglusdamas, pabrėžia figūros privalumus, taip ir tinkamai parinkta alaus talpa deramai atskleidžia alaus savybes.

„Net ir itin aukštos kokybės alus neteisingai ragaujamas, gali prarasti savo ypatingas savybes. Džiugu, kad Lietuvoje įsigali alaus vartojimo etiketas. Vis daugiau kalbama apie tai, kaip dera ragauti alų. Daugelis mano, kad svarbu išmanyti į kokias taures turi būti pilamas alus, tačiau pamiršta arba nežino, jog labai svarbu ir alaus stiklo buteliai, jų aukštis ir plotis“, – pasakojo P. Sadovskis.

„Volfas Engelman“ nuotr./„Volfas Engelman“ pinta

Tvirtas istorinis pagrindas

„Volfas Engelman“ aludariai ne vienus metus ieškojo atsakymo į klausimą, kokia talpa alui yra tinkamiausia? Atsakymas buvo rastas ilgametėje alaus vartojimo tradicijoje – pintoje.

Iš tiesų, ši talpa turi tvirtą istorinį pamatą. Pinta buvo žinomas alaus matavimo vienetas dar prieš mūsų žemyne aktyviau paplintant pramoninei aludarystei, t. y. XIX a. pradžioje. Tradicinę alaus pintą sudaro 0,568 litro arba pusketvirto gurkšnio daugiau, negu gėrimo yra pusės litro talpoje.

Pinta kilo iš Didžiosios Britanijos, tačiau greitai paplito ir kitose žemyno dalyse bei už jo ribų. Tiesa, ji iš europiečių buvo priverstinai atimta Prancūzijoje į valdžią atėjus Napoleonui Bonapartui, kuris savo imperijoje pasišovė įvesti metrinę sistemą. Tai reiškė, kad gyventojaitaip pat turės atprasti ir nuo pintos. Tačiau, nepaisant istorinių pokyčių, iki šiol alų iš pintos ragauja nemaža dalis pasaulio alaus mėgėjų.

O ar Lietuvoje nebuvo baisu mesti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kad alus pilstomas ir ragaujamas iš puslitrių? „Volfas Engelman“ vyriausiasis aludaris P. Sadovskis turi ką atsakyti skeptikams. Juk ne visos nusistovėjusios normos būtinai yra tinkamos. Pavyzdžiui, prieš kelis šimtmečius kai kuriose Europos užeigose alus buvo pilstomas į nepermatomus – molinius ar keramikinius bokalus vien tam, kad plika akimi nesimatytų spalvos, putos tirštumo ir nuosėdų.

„O alui teisingiausia talpa yra ta, kuri tinkamai atskleidžia jo savybes“,– teigia P. Sadovskis. Jis pripažįsta ir estetinę pintos vartojimo pusę, kuri svarbi gėrimų etikete. Juk pasakymas „ragauju alų iš pintos“ skamba visiškai kitaip negu „geriu alų iš puslitrio“.

„Volfas Engelman“ nuotr./„Volfas Engelman“ alaus kolekcija pintose

Beje, Lietuvos alaus mėgėjai jau spėjo įvertinti ir praktišką šio reikalo pusę – pintoje yra keturiais gurkšniais daugiau alaus negu pusės litro talpoje. Todėl vos pasirodžiusi „Bravoro pinta“ sulaukė keturis kartus didesnio susidomėjimo, negu buvo tikėtasi iš pradžių. O nuo šių metų visos bravoro „Volfas Engelman“ alaus rūšys bus siūlomos tik pintose. Taip pat mūsų šalyje alus pintose pradedamas siūlyti baruose bei restoranuose.