Vis dėlto šį kartą skirsime dėmesio kitai priežasčiai. Ji susijusi su reiškiniu, kuriam mes, lietuviai, vis dar esame gana pakantūs – matyt, kol kas neiišsiugdėme tokio jautrumo, kaip, tarkim, Skandinavijos šalių gyventojai. Kalbame apie sąmoningą pasirinkimą nesinaudoti šešėlinio verslo paslaugomis, kad ir kaip viliotų jų kokybė, patraukli kaina ar patogi vieta. Taip klientai išreikštų atsakingą požiūrį į nesąžiningą viešojo maitinimo verslą.
Vienas didžiausiam šešėlyje esančių sektorių Lietuvoje
„Spaudoje ne kartą buvo aprašytos konkurentų patikros ir jų metu aptiktos rimtos apskaitos spragos, nesąžiningas elgesys su darbuotojais, bet tos įmonės dirba ir toliau. Nemaloniai keista, kad šioje srityje visuomenės tolerancija neskaidrumui yra labai didelė,“ – pastebi Odeta Bložienė, vadovaujanti restoranų tinklui „Jurgis ir drakonas“ bei picerijoms „Brooklyn Brothers“. Šias maitinimo įstaigas valdanti bendrovė „Burokėlis ir krapas“ pernai prisijungė prie Investuotojų forumo administruojamos skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“, kuri jungia atsakingas įmones, siekiančias veikti vienodos konkurencijos sąlygomis ir užtikrinti skaidrumą tiek darbuotojų, tiek visuomenės atžvilgiu.
Instituciniai „Baltosios bangos“ partneriai – tiek Vilniaus mokesčių inspekcija (VMI), tiek Valstybinė darbo inspekcija (VDI) – jau daugelį metų viešojo maitinimo sektorių įtraukia tarp tų, kuriems kyla didžiausia šešėlinės veiklos rizika. Kas išduoda, jog maitinimo įstaiga veikia neskaidriai? Kaip nurodo VMI, dažniausiai vengiama išduoti fiskalinius kvitus arba juose nurodomos nuolaidos, kurios realiai netaikomos. Taip pat neretai kvite fiksuojamos kur kas mažesnės patiekalų kainos, negu iš tikrųjų.
VDI fiksuoja nelegalaus darbo atvejus, kai įdarbinami žmonės be jokių oficialių darbo sutarčių. Atlyginimas vokelyje tokiu atveju – neišvengiama realybė. Tokiu būdu įmonės pažeidžia žmogaus teises – visų pirma, į jam priklausančias socialines garantijas, – o tuo pačiu iškreipia ir bendrą rinkos vaizdą.
O.Bložienė sutinka, jog maitinimo versle dirbti pelningai yra sudėtinga, tam reikia itin gerų vadybos įgūdžių, nuolatinio atsinaujinimo ir įžvalgumo. Todėl kai kurie pradeda ieškoti išeičių apgaudinėdami valstybę. Pasak jos, 40 proc. atsiskaitymų restoranuose vis dar atliekama grynaisiais. Kol ši situacija tęsis, kovoti su šešėliu bus sunku.
Koja kojon su tvarumo idėjomis
Darnios veiklos principai Lietuvoje tampa aktualesni. Auga ir visuomenės lūkesčiai, tikintis ne tik kokybiškų produktų ar paslaugų, bet ir aplinkosauginės įmonių atsakomybės, skaidrumo, atvirumo. Norėdamas veikti proaktyviai, verslas visų pirma turėtų paisyti dabartinių Lietuvos Respublikos įstatymų.
Prie „Baltosios bangos“ neseniai prisijungė ir gastronomijos konsultacinė agentūra „kitchen RULES“. Kompanijos steigėjos Ieva Vaičiūnaitė ir Jurgita Viltrakienė sako, kad nuolat vadovaujasi sąžiningo verslo vystymo principais, todėl joms su šia iniciatyva – išties pakeliui: „Baltosios bangos“ vadovei Ievai Lapeikienei pasiūlius prisijungti, apsisprendėme akimirksniu. Pradėdamos darbą su kiekvienu klientu visų pirma sudarome sutartį, kuri abiem pusėms leidžia aiškiai suprasti, kas, kada ir už kiek bus atlikta.
Visi teisiniai, finansiniai dokumentai – tai abipusis saugumo jungiklis, kuris padeda išvengti nesusipratimų, – patirtimi dalijasi konsultantės. – Žinoma, profesiniame kelyje pasitaiko norinčiųjų atsiskaityti grynaisiais, bet manome, kad tai nesuteikia pridėtinės vertės. Mūsų versle neretai dominuoja emocijos, todėl vengiame neapibrėžtumo ir numatome penkis žingsnius į priekį. Tai lėmė ir strateginę agentūros kryptį – tvarių, atsakingų ir sąžiningų verslų kūrimą. Tapus „Baltosios bangos“ narėmis, tai įgavo dar daugiau prasmės. Kitas mūsų žingsnis – edukuoti savo klientus, skatinti prisijungti prie šios iniciatyvos. Tai darysime tiek grupinių mokymų, tiek individualių konsultacijų metu“, – apie savo planus pasakoja „kitchen RULES“ konsultantės.
Sąžiningais veiklos principais paremtas būrelis
„Baltosios bangos“ iniciatyvoje dalyvaujančios įmonės siekia etiškos verslo lyderystės ir nori tapti sektinu pavyzdžiu ne tik viešai deklaruojamomis vertybėmis, bet ir jas atitinkančiais kasdieniais veiksmais. Jos dalinasi savo gerąja praktika ir skatina kitus rinkos žaidėjus taip pat sąžiningai vykdyti savo veiklą, tuo pačiu ugdant visuomenės supratimą apie skaidrumą. Taip po truputį galima pasiekti realių Lietuvos verslo kultūros pokyčių. Vieningas sutarimas, kad veikiame sąžiningo konkuravimo sąlygomis, – jau gera pradžia.
Kavinių ir rūšinės kavos parduotuvių tinklas „Huracán Coffee“ taip pat prisijungė prie šio būrelio: „Mums svarbi šalies gerovė, esam pilietiški ir jaučiam, kad keičiam aplinką. Tikime, kad kai kuriems klientams ramiau žinant, jog sąžiningai mokame mokesčius, – svarbiausius motyvus paaiškina „Huracán Coffee“ įkūrėjas Vytautas Kratulis. – Aišku, vis dar pasitaiko skaudžių momentų, kai restorane ar kavinėje neduoda čekio: tai gaju ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Todėl, siekdami abipusio pasitikėjimo tiek su darbuotojais, tiek su partneriais, pirmieji įvedėme atsiskaitymo sistemą tik kortelėmis. Šis žingsnis mums padėjo ir tebepadeda augti, vystyti tokį verslą, kuriuo tikime. O „Baltajai bangai“ noriu palinkėti tapti tokiai populiariai, kad socialiniuose tinkluose visi norėtų pasipuošti ir jos rėmeliu“, – sako V.Kratulis.
O.Bložienė akcentuoja šios iniciatyvos svarbą darbuotojams: „Tai mūsų šeimos verslas, mūsų šeimos investicijos, reputacija ir pastangos. Ir tai nėra tik komunikacinė žinutė – mes tikrai daug ir nuoširdžiai dirbame su visa šeima. Rinkdamiesi darbuotojus atsižvelgiame ne tik į jų patirtį, asmenines savybes, bet ir į tai, kokiomis vertybėmis jie vadovaujasi, kas jiems svarbu. Vertiname, ar mes galėsime žiūrėti ir dirbti viena kryptimi. Neskaidriai veiklai ar „užmiršimui įmušti čekį“ vietos čia paprasčiausiai nėra“.
Etiško verslo lyderystė ir pavyzdys
Norėdami pokyčio, turime skatinti savo partnerius, klientus, darbuotojus atsakingai rinktis, su kokiomis įmonėmis palaikyti ryšius. Kokiais veiklos principais besivadovaujančių verslų norime turėti daugiau? Kuriančiais ar ardančiais pasitikėjimą?
„Kalbėti ne visada populiariausia sąžiningumo tema, rodyti pavyzdį ir siekti pokyčio mūsų verslo kultūroje yra žymiai lengviau, kai esi ne vienas. Buriantis į bendras iniciatyvas, galima paveikti ir nesąžiningus rinkos žaidėjus. Kaip? Pavyzdžiui, kuo daugiau įmonių diegs aukščiausius etikos standartus ir to reikalaus iš savo partnerių bei tiekėjų, tuo didesnė tikimybė, kad „auksinių šaukštų“ lošėjai bus priversti trauktis“, – sako Investuotojų forumo vykdančioji direktorė ir „Baltosios bangos“ tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė.
Buriantis į bendras iniciatyvas, galima paveikti ir nesąžiningus rinkos žaidėjus.
Iniciatyva „Baltoji banga“ yra užmezgusi glaudžius santykius su verslą kontroliuojančiomis institucijomis, LR Vyriausybe ir ministerijomis. Skatinant abipusį dialogą, įmonės raginamos teikti pasiūlymus, kaip galima būtų užtikrinti sklandesnį verslo reguliavimą. Iniciatyvoje veikia Viešųjų pirkimų darbo grupė bei viešojo maitinimo darbo grupė, kuri suformulavo ir savo pasiūlymus.
