Taupyti nėra iš ko, teks spynas kabinti
„Girdėjau, kad Kupreliškio parduotuvę ketina uždaryti“, – neseniai sulaukėme nerimastingo skaitytojos skambučio. Pabandėme išsiaiškinti, ar tai tiesa.
Vienintelės parduotuvės Kupreliškyje savininkė, verslininkė Irena Vidugirienė patikino, kad gyventojų nuogąstavimai – neišgalvoti. „Matysime, kaip bus. Vieną įspūdingą sąskaitą už elektrą jau gavome. Jeigu ir antra tokia bus, eisime „ant pečiaus“, arba, tiksliau, važiuosime pirkti spynų parduotuvei užrakinti“, – teigė pašnekovė.
Verslininkės teigimu, elektros sąskaita išaugo net triskart – net 900 eurų už vieną mėnesį teko mokėti. „O iš ko galima sutaupyti? Šildymo nutraukti negalima, šaldiklių visiškai išjungti negalima... Kaimų parduotuvės ir taip gyvena taupiai“, – įsitikinusi I.Vidugirienė.
Reikia pirkėjų palaikymo
Anot verslininkės, parduotuvei išsilaikyti krizės metu padėtų tik pirkėjų palaikymas.
„Suprantu, kad žmonės nerimauja, kad galime užsidaryti. Bet jeigu dėl keliais centais pigesnių prekių važiuoja apsipirkti į miestą, susimoka už benziną, dar ir laiko daug sugaišta, tai gal jiems nereikia mūsų?.. Nesakau, kad pas mus visko yra, bet pirmo būtinumo prekių rasti tikrai galima – ir maisto, ir ūkinių prekių... Visko, ko tik reikia kaimo žmonėms. Mes kiekvieną pirkėją pažįstame ir prisitaikome prie jo poreikių. Jei ir nebesiseks mums, kaip sakiau, spynas užkabinsime ir neliūdėsime – galvą aukštyn ir į priekį“, – pesimistiškas mintis veja į šalį daugiau nei dvidešimt metų veikiančios parduotuvės savininkė.
Jei parduotuvę uždarytų, be darbo liktų dvi pardavėjos, o kupreliškėnams duonos važiuoti tektų arčiausiai į Papilį arba į kaimyninio Kupiškio rajono, Alizavos parduotuvę – atstumas panašus. Apsipirkti galima ir atvažiuojančioje parduotuvėje ant ratų, bet ji atvyksta toli gražu ne kiekvieną dieną.
Investuoja į nuosavas patalpas
Didžiulės energinių išteklių kainos pokyčiams paskatino ir vienintelę Kirdonių kaimo parduotuvę – jau greitai ji persikels į mažesnes, nuosavas patalpas.
„Keliamės į kepyklėlės pastatą. Jame jau dešimt metų veikia mūsų kepyklėlė, o kitoje pastato pusėje buvo pieninė. Ji maždaug prieš metus išsikėlė, užsidarė, paliko tuščios patalpos. Išsigandom, kad niekam neišnuomotų, tai jas nusipirkome. Dabar čia įkursime parduotuvę. Nereikės mokėti už nuomą, mažiau kainuos šildymas, gal ir nuo kepyklėlės prišils“, – kalbėjo parduotuvės savininkas Vilius Gelažnikas.
Šiuo metu būsimose parduotuvės patalpose vyksta vidaus remonto darbai. „Lapkritį arba gruodį turėtume išsikelti“, – prognozavo pašnekovas.
Kai kurie kirdoniečiai su nerimu teiraujasi, ar su parduotuve persikels ir lauko pavėsinė, kurioje mėgsta pasėdėti ir patriukšmauti įkaušę klientai. V.Gelažnikas pripažino, kad alkoholis – viena perkamiausių prekių, tačiau pavėsinės, patikino jis, nebus. „Kad čia sėdėtų ir gertų? Taip tikrai nebus“, – patikino verslininkas.
Darbuotojų sumažėjo, savininkai daugiau dirba
Trisdešimt metų parduotuvei su žmona Gražina vadovaujantis V.Gelažnikas sako, kad daug kartų buvo minčių verslą nutraukti, bet vis dar nepasidavė... Nežada pasiduoti ir dabar, bandys rasti būdų išlikti.
„Mano manymu, jei nori stabilaus atlygio, reikia dirbti valstybinėje įstaigoje. O čia kiekvieną dieną turi sukti galvą, kaip užsidirbti, bet... niekas tau nevadovaus. Mes su žmona dirbame daug. Atsikeliame anksti ryte, nuo šeštos ryto dirbame kepyklėlėje, kepame bandeles. Iki pietų prikepame, išvežiojame į kelias krautuvėles, tada einame prie kitų darbų – kas dokumentų pildyti, kas statybose plušėti.
Anksčiau buvo dvi kepėjos, dvi pardavėjos, bet kuo tolyn, tuo labiau „spaudžiamės“ – minimali alga kyla, mokėt reikia, o iš ko? Niekas iš Biržų neatvažiuos čia apsipirkti. Todėl liko viena kepėja ir viena pardavėja, parduotuvės darbo laikas sutrumpėjo, aš irgi porą dienų per savaitę einu prie kasos padirbėti. Iki pensijos, manau, ištempsime, bet ar pavyks ilgiau... Abejoju. Pas mus žmonės ateina ne apsipirkti dideliais kiekiais, kaip į prekybos centrą, o įsigyti to, ko pritrūksta, ką pamiršta iš miesto parsivežti“, – sakė V.Gelažnikas.
