Jei išėję į gatvę Biržuose praeivio paklaustumėte, ką gamina netoli šio miesto esančiuose Medeikiuose įsikūrusi įmonė „Nordic Proteins“, galimai išgirstumėte gana abstrakčius ir nebūtinai teisingus atsakymus.
„Kad miltus kažkokius gaminame, taip pasakytų. Pieno miltelius pasaulis gamina galbūt jau 100 metų, juos gamina visos pieninės, net ir sūrinės. Pieno milteliai yra pirminis, primityvus būdas sudžiovinti pieną. Tiek jie žino. Biržiečiai žinos, kad bent baltymus gaminame“, – 15min kalbėjo įmonės vadovas Audrius Jukna.
Žinoma, kur kas daugiau ir išsamiau galėtų papasakoti čia dirbantys asmenys – „Nordic Proteins“ yra vienas didesnių regiono darbdavių.
Riebalai iškeliauja, baltymai karaliauja
„Nordic Proteins“ dirba su sausais, iš pieno pagamintais produktais.
Pagrindinis bendrovės produktas yra pieno baltymų koncentratas, jis sudaro beveik pusę visos įmonės apyvartos. Visos naudojamos technologijos koncentruotos būtent į baltymo gryninimą.
„Tas pats baltymas turi specifinių gamybinių, technologinių savybių. Jei kažkam reikia gaminti sūrį ar dėti į jogurtą, šiek tiek skirsis tos specifikacijos. Bet tai vis vien yra pieno baltymas, kurį mes išgryniname filtruodami liesą pieną ir po to džiovindami džiovyklose“, – kalbėjo bendrovės vadovas.
Pirminis procesas yra panašus į tai, ką dar visai neseniai darydavo daugelis kaimo gyventojų – pienas separuojamas. Jeigu mūsų močiutės tai atlikdavo paprastu rankiniu separatoriumi, „Nordic Proteins“ tai daro pramoniniu būdu.
Taip atskiriami baltymai ir riebalai. Pastarieji gali būti naudojami grietinės, sviesto, sūrių gamybai, tačiau ši dalis tolesniame bendrovės gamybos procese nebedalyvauja. Šalutiniai produktai, tokie kaip riebalai, atskiriami, kaupiami didžiulėse talpose ir cisternomis po 25 t išvažiuoja į kitas gamyklas.
Pieno cukrus – dar vienas šalutinis produktas yra sudžiovinamas į miltus ir taip pat parduodamas kitiems gamintojams, pavyzdžiui, gaminantiems šokoladą.
„Mes imame lieso pieno dalį, baltymų dalį ir ją filtruojame iki tam tikro lygio. Tada koncentruojame ir džioviname. Gauname baltus miltus, kuriuos pasaulyje daugiausia naudoja sūrių gamybai standartizuoti, ypač tos šalys, kurios neturi pakankamai pieno. Nusipirkusios baltymų ar riebalų jos gali juos dėti atgal į sūrį. Dideliems koncernams tas produktas reikalingas standartizacijai, kad visoje žaliavoje būtų vienodas baltymų kiekis“, – pasakojo A.Jukna.
Įmonės produkcija orientuota į eksportą, gaminiai skirti verslui.
„Visa veikla B&B [liet. verslas verslui]. Gal dėl to Lietuvoje ir nesame labai matomi, nesireklamuojame, nes apie 95–100 proc. produkcijos išvažiuoja į užsienį – tiesiogiai eksportuojama daugiau nei į 30 pasaulio šalių“, – kalbėjo A.Jukna.
„Pradėjome nuo to, ką radome“
Gamyklą valdanti įmonė gyvuoja jau 20 metų. Jos kapitalas visada buvo tarptautinis – investavo tiek vokiečiai, tiek šveicarai, pavadinimas taip pat keitėsi jau du kartus.
Pirminė įmonė „MGL Baltija“ Vilniuje įkurta 2003 m. liepą. Keičiantis akcininkams, pavadinimas pakeistas į „HOCHDORF Baltic Milk“, o šveicarams įmonę vėl pardavus, 2018 m. birželį įmonė pasivadino „Nordic Proteins“. Tarp keleto įmonės akcininkų yra ir pats A.Jukna.
Ekonominį išsilavinimą turintis įmonės vadovas įmonėje dirba nuo 2006 m., o pienininkystės srityje sukasi jau 18 metų.
Gamyklos pirmtakė – dar 1938 m. įkurta Medeikių pieninė, o tiesiogiai dalį infrastruktūros „Nordic Proteins“ perėmė iš 2002 metais bankrutavusios Biržų akcinės pieno bendrovės.
Nors šios bendrovės istorija baigėsi teismais, vieni paskutinių bendrovės vadovo Vlado Songailos sprendimų buvo įžvalgūs, sakė A.Jukna.
Vienoje parodoje pamatęs pavyzdinį prancūzišką filtracijos cechą, buvęs vadovas nusprendė tokį įrengti ir Lietuvoje.
Diegimo darbai nebuvo sklandūs, tad, cechui nė nespėjus įsibėgėti, Biržų pieninė patyrė bankrotą. Vis dėlto patalpas perėmusi „MGL Baltija“ efektyviai pasinaudojo pirminėmis investicijomis į šias technologijas.
„Pradėjome nuo to, ką radome. Kaštų prasme jau darosi per brangu gaminti, išeiga prastesnė, paties baltymo daugiau į atliekas išeina. Tos technologijos, su kuriomis dirbome prieš 20 metų, vadinosi smart, tačiau dabar pasaulyje puikiai žinomos. Galima sakyti yra tradicinės“, – sakė A.Jukna.
Keliai smulkesnėms įmonėms išlikti – naujos technologijos
„Nordic Proteins“ kolektyvas nedidelis, apie 50 žmonių. Kadangi procesai dažniausiai yra kompiuterizuoti ir vienas žmogus prižiūri kelis įrenginius, darbuotojų daug ir nereikia. Gamykloje dirbama visą parą dviem pamainomis.
Pernai bendrovės metinė apyvarta buvo 31 mln. eurų, tuo tarpu pelnas siekė beveik 750 tūkst. eurų.
„Nesame didelė įmonė. Mūsų pajėgumai leidžia perdirbti apie 250 tonų pieno per dieną. Vasaros sezonu taip ir vyksta, žiemos sezonu kiek mažiau, nes pieno trūksta“, – sakė vadovas.
Jis pridūrė, kad pastaruoju metu į pieno sektorių pasaulyje investuojama gausiai, dėl to didėja ir globali konkurencija.
„Šiais laikais tik naujos technologijos ir kaštų mažinimas leidžia konkuruoti rinkoje. Kai tik išgirstame apie naują produktą, iš karto norime pasižiūrėti, ar ten kur nors negalėtų eiti mūsų produktas kaip žaliava. Atrodytų, produktų portfelis nėra didelis, bet jeigu nori turėti ateitį, reikia žiūrėti į priekį ir sugebėti numatyti, kas bus aktualu ir populiaru. O su ta informacijos gausa numatyti vis sunkiau“, – kalbėjo A.Jukna.
Į naujas technologijas ir toliau bus investuojama, nes kitokių galimybių plėstis bendrovės vadovas nelabai mato.
„Bandysime dar pagilinti filtravimą, kad išgautume skirtingus baltymus arba diegsime naujausios kartos įrenginius. Kai kuriuos jau ir keičiame – su tais, kuriais pradėjome filtraciją nuo 2003 m., jau dveji metai kaip nebedirbame, įsigijome naujus. Laukiame ir žiūrime naujienas. Svarbu, kad tai nebūtų standartinis produktas. Anksčiau kai ateidavo naujovė, jeigu spėjai, galėjai dešimt metų naudotis tuo išskirtinumu, kad niekas kitas to negamina. Dabar tas laikotarpis sumažėjęs daugiausia iki trejų metų, ir tai jei tu stovi pirmas eilėje“, – kalbėjo pašnekovas.
Sprendimus dėl „Nordic Proteins“ veiklos krypčių priima A.Jukna kartu su akcininku iš Vokietijos.
Pastarasis visą gyvenimą dirbo su pienu, yra inžinierius ir mokslų daktaras, todėl jam ir kyla daugiausiai idėjų. Tuo tarpu A.Juknos indėlis yra atrinkti, kurias iš tų idėjų būtų galima realizuoti pačiuose Biržuose.
„Ne viską įmanoma padaryti – kai kada per maži esame, kai kada technologiškai nėra įmanoma, kai kada produktas nebūna pasiekęs reikiamos paklausos. Vienu metu bandėme net išgauti medicinoje naudojamus preparatus, bet pamatėme, kad didieji koncernai į tai jau investavo. Investicijos didelės, reikalavimai didžiuliai“, – prisiminė jis.
„Nordic Proteins“ yra gavusi sertifikatus ekologinių produktų gamybai ir tikisi, kad jų paklausa pasaulyje tik didės.
„Viskas priklauso nuo paklausos – galima galvoti apie tas rinkas, kurios netoleruoja laktozės. Galima gryninti pieną, kad jos neliktų. Bet labiausiai norėtume eiti į sporto mitybą. Ten yra dar daug neatrastų kelių, ką galima būtų patobulinti ir pritaikyti. Sporto industrijoje yra ką veikti, galima ir maržą didesnę gauti, bet ten reikia daugiau skaidyti. Ten baltymų skaidymas jau vyksta molekuliniu lygmeniu", – kalbėjo A.Jukna.
Krašto alaus tradicijos šiek tiek palengvina darbuotojų paiešką
Gamybinio profilio darbuotojų trūksta visoje Lietuvoje, tad nenuostabu, kad jų pertekliaus nėra ir šalies šiaurėje esančiuose Biržuose.
A.Jukna atskleidžia, kad pakeisti išeinantį darbuotoją yra sunku.
„Mums šiek tiek padeda tai, kad Biržai yra alaus kraštas. Yra kelios alaus daryklos, todėl tiems žmonėms, kurie dirba prie alaus, iš dalies procesai atrodo panašūs – vamzdynai, filtracija. Jie jau šiek tiek žino. Taip ir dalinamės tuos žmones“, – kalbėjo jis.
Tokių darbuotojų, kuriems reikėtų specifinio išsilavinimo, įmonėje yra tik keletas – inžinieriai ir laboratorijos vedėja. Pagrindinė darbuotojų dalis – gamybos operatoriai savo funkcijų išmoko per praktiką.
Šiame darbe reikia ne tik technologijų, bet ir higieninių žinių, o pats mokymas neretai užima pusmetį.
„Mūsų žmonės yra aukštos kvalifikacijos specialistai. Jiems įsidarbinti bet kurioje gamybinėje įmonėje būtų labai paprasta ir jie gauna pasiūlymų. Bet mes stengiamės bent jau Biržų lygyje mokėti šiek tiek didesnį atlyginimą. Dėl to darbuotojų kaita nėra didelė“, – aiškino A.Jukna.
Rekvizitai.lt duomenimis, atlyginimų mediana bendrovėje gegužę siekė 1 607,42 prieš mokesčius.
„Nordic Proteins“ prašoma visuomet tobulėti, išmokti dirbti su kelių tipų įrenginiais, kad būtų galima pakeisti kitą kolegą jo atostogų metu.
„Problemų yra tikrai daug, gerai, kad tokių darbuotojų mums nereikia šimtais, nes nerastume. Kai tu negali sustoti [gaminti], tu neturi jų kuo pakeisti. Sunkiausia yra su nekvalifikuotu darbu. Ten, kur anksčiau atrodė labai paprasta, dabar tikrai yra problemų rasti darbuotoją, kuris išvis norėtų dirbti. Pas mus fasavimas nėra pilnai automatizuotas, tai jau fizinio darbo dirbti norinčių beveik nebėra“, – sakė įmonės vadovas.
