Jeigu kada nors girdėjote Pivašiūnų kaimo pavadinimą, galbūt dėl čia nuo XVIII a. vykstančių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidų. Tačiau jau kelis metus ši vieta traukia ne tik paprastus, tačiau ir ratuotus „piligrimus“ – vos už poros kilometrų nuo kaimelio įkurtame „Auto Moto parke“ ratus suka profesionalų ir mėgėjų vairuojami automobiliai, motociklai, keturračiai. Religinga Pivašiūnų aura ir variklių garsai vienas kitam, regis, netrukdo. Priešingai, atvykstantys auto entuziastai įpučią gyvybės į ramų regioną ir po pramogų kartais randa laiko pasidomėti vietiniais lankytinais objektais.
Į šį parką pasitreniruoti ar papramogauti atvažiuoja platus spektras žmonių – nuo gimtadienius švenčiančių grupių iki į Dakaro ralį besiruošiančių lenktynininkų.
„Lietuvoje yra autokroso trasų, bet jos yra mažesnės ir trumpesnės. Čia yra daug sankryžų, variantų ir keliukų. Ralyje svarbu susirašyti stenogramą, tai yra darbas su šturmanu. Čia trasą gali pasidaryti kokią nori, joje yra daug kelių, jie skirtingi, dauguma posūkių „akli“, ko ir reikia ralyje. Miške yra trasa motociklams, darome varžybas, vyksta ralio testai. Žinomi sportininkai kaip Vaidotas Žala ar Benediktas Vanagas yra buvę čia ne vieną kartą“, – pasakojo inžinieriaus išsilavinimą Danijoje įgijęs, bet į Lietuvą po studijų grįžęs parko vadovas Lukas Perminas.
Nuo vaikystės jis augo apsuptas motociklų ir automobilių, motociklai domino ir jo tėvą bei senelį. Jis pats motokrosu susidomėjo nuo ankstyvo amžiaus, o būdamas dešimties pradėjo dalyvauti automobilių varžybose.
Parko istorija prasidėjo prieš keliolika metų, kada L.Perminas buvo moksleivis. Jo tėvas Vidmantas subrandino planą įkurti motokroso trasą. Jis išsipirko žemės netoli Pivašiūnų ir tuomet su šeima persikėlė čia gyventi iš Vilniaus.
Tiesa, Lukui toks sumanymas iš pradžių nelabai patiko.
„Buvau piktas, nes jauną bičą iš Vilniaus atveža į kaimą gyventi. Galvojau, aš to nenoriu. Tėvai papirko pažadėję, kad turėsiu savo motokroso trasą. Mokiausi Pivašiūnų mokykloje, bet jau tuo metu žinojau, kad neliksiu Lietuvoje“, – prisimena jis.
Baigęs mokyklą, jis išvyko į Daniją, kur trejus metus mokėsi mechanikos inžinerijos. Vėliau jis panoro mokytis Pietų Amerikoje – iš pradžių ketino mokytis Čilėje, bet nusėdo pusmečiui Monterėjuje, Meksikoje.
Užsienyje jis pasisėmė unikalios patirties, tačiau šiandien pasakoja pajutęs, kad kitose šalyse jis niekuomet netaps savas.
„Danijoje man kartais primindavo, kad esu ne danas. Aišku, šalis faina, viskas gerai, gali uždirbti pinigų, gali laisvai gyventi. Atsimušdavau į tai, kad nekalbu daniškai. Nesakau, kad visi tai sako, bet kartais tarp eilučių gali tai suprasti“, – sakė jis. Vyras priduria, kad Meksikoje apskritai labiau jautėsi kaip turistas.
Po mokslų, dalyvaudamas programoje „Talentai Lietuvai“, kuri suteikia galimybę užsienyje mokslus baigusiems lietuviams stažuotis šalies įmonėse, Lukas susipažino su savo būsima žmona Kamile. Ši dirbo projekto koordinatore. Tai tapo dar viena priežastimi į Lietuvą pažiūrėti naujomis akimis. Pora susituokė šių metų rugpjūtį.
Po studijų L.Perminas dirbo inžinieriumi keliose įmonėse Lietuvoje, tačiau netrukus pamatė, kad norint efektyviai plėtoti „Auto moto parką“, prie šios veiklos reikėtų visiškai pereiti. Šiuo metu tai yra pagrindinis jo pajamų šaltinis.
Pats parko vadovas gyvena Vilniuje, trasą padeda prižiūrėti šalia gyvenantys tėvai bei sesuo, ralio lenktynininkė Aistė Perminaitė. Kiekvienas šeimos narys čia turi pasiskirstęs savo darbus. „Aš ir sesė esame labiau organizatoriai, kurie suderina, parduoda, dirba su klientais. Tėtis daugiau užsiima su ūkiu, pažiūri, kad viskas veiktų. Mama prižiūri tvarką ir, dabar, virtuvę“, – pasakoja Lukas.
Priima visus, nes vien sportininkų neužtenka
Kai 2008 m. Luko tėtis Vidmantas įsigijo žemės, čia buvo įrengta motokroso trasa. Lukas prisimena, kad po kelių metų veiklos sekė ilga pertrauka. Tuomet jis, grįžęs po studijų užsienyje, parką ne tik atgaivino, tačiau ir išplėtė.
Atsinaujinęs „Auto Moto parkas“ veiklą pradėjo nuo 2015 m. gruodžio, tiesa, iš pradžių jis buvo daugiau privatus. 2017 m. įkūrus įmonę, Lukas tapo jo vadovu ir klientai čia pradėjo važiuoti gausiau.
Iš pradžių planuota, kad naujojo parko pagrindiniu pajamų šaltiniu taps ralio sportininkai. Jiems Lietuvoje treniruotis yra sudėtinga, kadangi norint važinėtis bendro naudojimo keliais, tenka prašyti vietinės valdžios leidimo.
„Mažai kas leidžia, o jei ir leidžia, tai labai brangiai kainuoja – po važiavimo tu turi tą kelio ruožą išlyginti, informuoti gyventojus, kad tą dieną konkretus kelias bus uždarytas, ten treniruosis sportininkai. Parke gerai tai, kad nieko derinti nereikia“, – vieną pagrindinių privalumų įvardija jis.
Į vieną susiliejusi įvairių tipų lenktynėms ir treniruotėms skirta trasa eina visiškai palei Trakų ir Alytaus rajonų ribą. Netoli treniruočių trasos gyvena dvi moterys, tačiau L.Perminas sako, kad problemų dėl to nekyla – šeimą ir kaimynes sieja geri ilgamečiai santykiai, o treniruotės rengiamos nustatytu laiku, paliekant laiko ramiam aplinkinių poilsiui.
Ralio sportininkai čia atvažiuoja iki šiol, ir netgi labai garsūs, tačiau vien iš to pragyventi nepavyktų – automobilių sporto profesionalų Lietuvoje paprasčiausiai yra per mažai. Jie dažniau čia atvyksta vasarą, kai ruošiasi varžyboms, tačiau pajamų reikia nuolatos.
„Padarėme ralio parką ir pamatėme, kad tų sportininkų nėra tiek daug. Jie atvažiuoja treniruojasi, bet tai ne biznis. Mano idėja buvo, kad reikia paruošti ralio mašinas, kurias bet kas gali pavairuoti. Mūsų trasoje vienas kilometras kainuoja apie penkis eurus, kas nori važiuoti daugiau, gali važiuoti daugiau. Atkrenta logistika ir derinimai“, – pasakoja L.Perminas.
Jis skaičiuoja, kad išsinuomoti automobilį iš ralio lenktyninko kainuotų labai brangiai – vienas kilometras kainuotų apie 20 eurų, dažniausiai kartu įpareigojama mokėti mažiausiai už 100 km.
Dėl šios priežasties „Auto moto parkas“ netrukus tapo atviras paprastiems mėgėjams, profesionalais norintiems tapti jaunuoliams ar tiesiog netradiciškai asmenines šventes atšvęsti sumaniusiems asmenims.
Šiuo metu galima rinktis iš dvylikos raliui paruoštų automobilių. Tiesa, automobilių pasiūla nuolatos atnaujinama, kadangi tokios treniruotės technikai yra labai reiklos.
Važinėti trasose gali ne tik norintys paraliuoti. Čia galima atvažiuoti su motociklais, keturračiais, bagiais ar, jeigu negaila, kasdieniais automobiliais.
„Žiemą visi nori prasitestuoti automobilius, pasižiūrėti, kaip jie slysta, kad to nereikėtų daryti keliuose. Padarome vieną žiedą, kur visi gali atvažiuoti su savo standartiniais automobiliais“, – pasakoja parko vadovas.
Visgi labiausiai parko paslaugų pasiūloje išsiskiria du nestandartiniai automobiliai – „monster“ tipo sunkvežimiai. Šių didžiaračių visureigių aukštis siekia apie keturis metrus. Pirmąjį, pagamintą iš amerikietiško „Dodge Pickup“ automobilio, parkas įsigijo prieš ketverius metus. Jame telpa šeši žmonės.
Naujausias papildymas – pačių pasigamintas dvylika žmonių talpinantis „monsterbusas“. Jo prireikė, nes pasivažinėti atvykdavo didesnės žmonių grupės ir į vieną „monstrą“ nebesutilpdavo.
Skirtingai nei ralio automobiliams, kurie trasoje treniruojasi sausu periodu, didelio pravažumo „monstrams“ blogų sąlygų nėra, todėl jie pajamas parkui užtikrina visus metus.
Pasak L.Permino, nors iš pradžių tai atrodė kaip avantiūra, šie automobiliai jau yra atsipirkę.
Naujausias parko objektas – „Frankenšteiną“ priglaudusi kavinė
Parkas nuolatos plečiasi ir siūlo naujas paslaugas. Vasaros viduryje, šalia trasos esančiame administraciniame pastate atidaryta nedidelė savaitgaliais veikianti bistro kavinė. Joje siūloma itališkų sumuštinių, gėrimų, ledų, taip pat karštų patiekalų, naminių kibinų.
Salėje atskirtas kampas ir muzikai – čia stovi būgnų komplektas, pianinas, kabo elektrinė gitara. Šioje zonoje L.Perminas kartais groja su draugais.
Pastate taip pat eksponuojamas ir dar vienas Luko kūrinys – bakalauro studijų Danijoje baigimo projektas, paties pagamintas hot rod tipo automobilis, meiliai pramintas „Frankenšteinu“.
„Frankenšteinas“ išsiskiria savo žemai nuleistu stogu ir ganėtinai grubia išvaizda. Tačiau tai yra ne tik važiuojantis, tačiau ir visiškai pabaigtas automobilis – metalinis kėbulas yra specialiai paliktas nepadengtu. L.Perminas sako, kad dėmesio važiuojant su tokiu automobiliu iš aplinkinių jis gauna daug.
„Iš pradžių buvo mintis ją padaryti „išlaižytą“. Aš nuleidau stogą, jį pjoviau, ant stogo liko virinimo siūlės, dėl to ir atėjo pavadinimas Frankenšteinas. Jis ir prilipo. Visą kėbulą nušveičiau, padariau tokį kaip dabar. Kai važiuoji mieste, jis priverčia visus atsisukti“, – sako vyras.
Pats Frankenšteinas didžiąją laiko dalį stovi kaip eksponatas, todėl pajamų tiesiogiai negeneruoja. Tačiau ką gali žinoti, galbūt ateityje bus įdarbintas ir jis – parko vadovas sako, kad jau kyla naujų minčių plėsti veiklą.
„Yra minčių, kaip dar plėstis, prie mašinų nuomos nesustojame. Neseniai atsidarėme kavinę, su ta intencija turime ir daugiau idėjų. Ta sritis bus ne tiek automobilių nuoma, kiek... Galbūt pasikalbėsime apie tai ateityje, kad dabar ko nepasakyčiau“, – šypsosi pašnekovas.
