„Facebook“ sukurtam algoritmui pradėjus šalinti puslapius, kuriuose buvo skelbiamos hiperbolizuotos antraštės ir mažavertis turinys, dingo nemažai svetainių, kaip antai „Upworthy“, „Viralnova“ ar „Distractify“, kurios šiame socialiniame tinkle buvo pritraukiusios didžiulius būrius sekėjų. Kiti leidėjai, kurie, siekdami pritraukti kuo daugiau jiems būtinų lankytojų, yra itin priklausomi nuo „Facebook“, baiminasi, kad netrukus juos gali ištikti toks pat likimas.
Tačiau Vilniuje įsikūrusi nedidelė skaitmeninės leidybos įmonė, nepaisant „Facebook“ algoritmų, sėkmingai tęsia veiklą ir jos istorija parodo, kokių savybių reikia, norint išgyventi dabartiniame skaitmeninės žiniasklaidos pasaulyje, kuriame dominuoja „Facebook“, o būtent guvumo, tvarkingumo, aiškiai apibrėžto prekės ženklo ir trupučio sėkmės.
Įmonė „Bored Panda“ daugeliui galbūt nėra pažįstama. Tačiau turintieji „Facebook“ paskyrą ir aktyviai besinaudojantieji šiuo socialiniu tinklu, greičiausiai buvo matę jos darbus. Galbūt tai buvo nuotraukų „prieš ir po“ rinkinys, kuris „įrodo, kad barzdoti vyrai atrodo geriau“, arba 49 sekundžių vaizdo įrašas, kuriame sumontuoti taikiai miegančių šunų, kačių ir žiurkėnų kadrai ir kuris pavadintas „Šš, nežadinkite jų“.
Dėl tokių smagių ir nieko neįžeidžiančių įrašų „Bored Panda“ „Facebook“ tinkle pelnė didelį populiarumą. Praėjusį mėnesį jos puslapis sulaukė daugiau kaip 30 mln. paspaudimų „Patinka“, pasidalijimų, komentarų ir atsiliepimų – kur kas daugiau negu tokios įmonės kaip „BuzzFeed“, CNN ar „The New York“, rodo socialinės žiniasklaidos leidėjų duomenis renkančios stebėsenos įmonės „ NewsWhip “ informacija.
Kitaip nei tokie skaitmeninės žiniasklaidos galiūnai kaip „BuzzFeed“ ar „Vice“, įmonė tai pasiekė nepritraukdama išorės finansavimo. Ji taip pat turi tik 41 darbuotoją ir nedidelės veiklos išlaidos, pridėjus didžiulį populiarumą, prisidėjo prie verslo sėkmės.
„Bored Panda“ steigėjas Tomas Banišauskas „The New York Times“ pareiškė, jog šiemet tikisi 20–30 mln. JAV dolerių įplaukų, daugiausia iš svetainėje skelbiamos reklamos, ir pelno. Daugiau kaip 90 proc. lankytojų srauto parūpina „Facebook“, taigi šis socialinis tinklas yra didžiausias „Bored Panda“ sėkmės veiksnys.
„Jie mums tikrai yra naudinga įmonė“, – pareiškė 31 metų T. Banišauskas, kalbėdamas apie „Facebook“.
„Bored Panda“ atsirado kaip šalutinis projektas 2009 metais, kai T. Banišauskas studijavo verslo vadybą Vilniaus universitete. Įkvėpimo jam suteikė įvairūs kūrybingumo internete pavyzdžiai, kaip antai „Milijono dolerių puslapis („ Million Dollar Homepage“), kuris atsirado, kai vienam verslininkui kilo mintis išdalyti puslapį į milijoną pikselių ir kiekvieną parduoti už 1 JAV dolerį.
Taigi T. Banišauskui kilo idėja sukurti svetainę, kurioje, jo žodžiais, „būtų kovojama su nuoboduliu pasitelkiant meną ir geras naujienas“.
Kurdama turinį, „Bored Panda“ laikėsi pažįstamos taktikos. Ji rinko naudotojų sukurtą turinį „Reddit“, „Instagram“, „Twitter“ ir kitose socialinėse platformose, kurdavo iš jo rinkinius, kuriuos skelbdavo su dėmesį traukiančiomis antraštėmis. Sutelkdama dėmesį į meną, fotografiją ir kitą kūrybą bei nuosekliai kurdama apolitinį turinį, kuris yra priimtinas daugeliui, „Bored Panda“ palaipsniui sukūrė imperiją, padedančią geriau jaustis ir užmiršti kasdienybę.
„Bored Panda“ pranašumas yra tas, kad didžiąją dalį savo turinio ji gali nemokamai gauti iš jaunų ir perspektyvių menininkų bei kitų kūrybingų asmenų, norinčių viešumo, kurį gali užtikrinti populiarus „Facebook“ puslapis. Ir taip, įmonė prašo leidimo panaudoti tą turinį.
Įmonė pasirinko strategiją, kai svarbiau yra ne kiekis, o kokybė, ir ji, regis, iki šiol pasiteisindavo.
„NewsWhip“ duomenimis, „Bored Panda“ spalį paskelbė tik 519 straipsnių, arba apytikriai 16 įrašų per dieną. Tai tikrai neprilygsta CNN, kuri tą mėnesį paskelbė 5,595 tūkst. straipsnių, ar „Fox News“, kuris paskelbė 51,919 tūkst. straipsnių.
Kelias į sėkmę nebuvo lygus. Įgyta patirtis, pasak T. Banišausko, parodė, kad „vienintelis būdas išgyventi šioje srityje yra kurti ilgalaikę vertę pasitelkiant ištikimus sekėjus“.
Svarbus lūžis įvyko 2013 metais, kai „Bored Panda“ ėmė sulaukti vis daugiau lankytojų, nukreipiamų iš „Facebook“, tad besilankančiųjų svetainėje srautas vos per metus padidėjo dešimt kartų.
„Kiekvienas nori nebūti toks priklausomas nuo „Facebook“. Tačiau tai neįmanoma – „Facebook“ tai vieta, kur žmonės dalijasi savo idėjomis“, – sako T. Banišauskas.
Visgi tokia priklausomybė yra susijusi su tikra rizika. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį „Facebook“ pradėjo bandyti naują naujienų srauto modelį. Šioje versijoje, kuri bandoma šešiose šalyse, „Facebook“ įrašai, skelbiami įvairiuose puslapiuose (įskaitant įmonių, visuomenės veikėjų ir leidėjų, tokių kaip „Bored Panda“), buvo pašalinti iš įprasto naujienų srauto ir perkelti į atskirą skiltį, pavadintą „Explore Feed“, į kurią reikia specialiai užeiti.
Šis pokytis sudrebino „Facebook“ leidėjų pasaulį. Keli leidėjai iš bandyme dalyvaujančių šalių pasiskundė, kad jų lankytojų srautas „Facebook“ tinkle vos pernakt smarkiai sumažėjo.
Dienraščiui „The New York Times“ „Facebook“ pareiškė, jog šį modelį ketina bandyti dar kelis mėnesius. Pasak tinklo, tokiu būdu norima „suprasti, ar žmonėms būtų labiau prieinama, jei asmeninis ir viešasis turinys būtų skelbiamas atskirose vietose“.
Tuo tarpu kelionių srityje besispecializuojančios skaitmeninės žiniasklaidos įmonės „Skift“ vadovas ir skaitmeninės leidybos veteranas Rafatas Ali mano, jog šie su algoritmais susiję pokyčiai nepraeis be pasekmių ir tokios svetainės kaip „Bored Panda“ per kokį nors būsimą „Facebook“ eksperimentą gali būti lengvai sužlugdytos.
„Niekada negali žinoti, kada jiems iš po kojų gali būti išmuštas pagrindas, – pareiškė R. Ali. – Po metų ar dvejų jiems gali ateiti galas.“
T. Banišauskas žino, kad „Facebook“ gali būti nepatikimas, o tokios nedidelės pramoginio turinio srityje besispecializuojančios užsienio įmonės kaip „Bored Panda“ padėtis gali būti labiau nesaugi negu daugelio kitų. Maždaug pusė „Bored Panda“ auditorijos „Facebook“ tinkle yra amerikiečiai, tad T. Banišauskas nerimauja, kad, JAV siekiant kovoti su melagingomis žiniomis ir Rusijos įtakos kampanijomis, netyčia galėtų nukentėti ir jo svetainė.
„Mes nesame tos problemos dalis, – sako jis. – Bet mes galime patirti šalutinę žalą.“
Tačiau kol kas „Bored Panda“ juda pirmyn ir tikisi toliau naudotis „Facebook“ palankumu.
„Visi turėtų nerimauti, – pareiškė T. Banišauskas, tačiau negalėjo apsieiti be „Bored Panda“ būdingo pozityvumo. – Tačiau tikiu, kad viskas bus gerai.“
