Kaip teigia Jūratė Žalienė, OVC Consulting vyr. konsultantė, vienu iš pačių svarbiausių dalykų tokioje neapibrėžtoje situacijoje yra tinkama komunikacija. Tai reiškia ne vien tik viešą komunikaciją ar darbuotojų informavimą. Tai reiškia visas komunikavimo formas, kai mes bendraujame su savo žmonėmis susirinkimuose, individualiuose susitikimuose, rašome jiems el.laiškus, tarstelime žodelį prie kavos puodelio ar susisiekiame telefonu. Tai ypač pravartu suprasti pradedančiajam vadovu, kad nuo gebėjimo teisingai komunikuoti priklauso labai daug.
Pavyzdžiui, susirinkimo metu vadovui tarp eilučių praslysta informacija, kad dėl susidariusios situacijos rinkoje mūsų gali laukti pokytis. Rodos, nieko ypatingo nenutiko, tačiau darbuotojams kyla pačių įvairiausių, neįtikinamiausių minčių, pradedant nuo pasvarstymo, kad atsiras nauji šansai, iki minčių, kad greičiausiai dalis žmonių bus atleista arba nutiks dar kas nors blogo. O pasirodo, vadovas turėjo galvoje tik vieną faktą – teks dirbti nuotoliniu būdu.
Šitaip komunikuodamas vadovas sukelia nereikalingą erzelį, ypač jei dar kūno kalba išduoda nerimą ar susierzinimą (kuris beje gali net nebūti susijęs su aptariama tema).
Taigi savaime suprantamų dalykų nėra ir negali būti, tad turime mokytis ne tik teisingai kalbėti, bet ir įvertinti, o kaip mano žodžius ar kūno kalbą priima „kita pusė“. Antra vertus, bendravimą dar labiau apsunkina visos nuotolinio bendravimo formos: kaip pravesti susirinkimą nuotoliniu būdu, kaip teikti grįžtamąjį ryšį, kai nematai darbuotojo kūno kalbos, kaip deleguoti darbus?
J. Žalienei pritaria ir Tomas Lekavičius, OVC Consulting, konsultantas, teigdamas, kad nuotoliniu formatu vedami susirinkimai prarado savo energiją bei įsitraukimą, individualūs pokalbiai tapo kaip niekada klampūs ir sudėtingi, komandoje emocijos tapo ryškesnės, ir su jomis dirbti – vis sunkiau. Komunikacija su kolegomis įgavo naujų atspalvių - vis kylantys neproduktyvūs konfliktai, nebeaiški riba tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo, silpnesnis nei iki šiol pasitikėjimas vieni kitais ir kritęs bendras psichologinis saugumas komandoje.
Tarsi to būtų negana, verta nepamiršti, jog kiekvieno žmogaus profesinis gyvenimas pasikeičia iš esmės, kai tampama vadovu (-e). Tai nėra dar viena atsakomybė šalia daugelio kitų. Vadovavimo darbas yra atskira disciplina – su savomis kompetencijomis, neapibrėžtumo sąlygomis, elgsena bei niekada nesibaigiančiais iššūkiais. Todėl pirmiausia atsakykite sau į klausimus:
- Kaip turėtų elgtis ir koks būti vadovas mūsų organizacijoje?
- Kokiais taktiniais, praktiniais žingsniais galiu pradėti eksperimentuoti su savo ir savo komandos efektyvumu?
- Kaip galiu geriau atliepti besikeičiančias darbo sąlygas ir padėti savo komandai produktyviai būti neapibrėžtume?
- Kada ateina metas darbo principų bei elgsenos pokyčiams? Kaip galiu rezultatyviau suteikti grįžtamąjį ryšį ar vesti susirinkimus nuotoliniu būdu?
Atsakymų gali būti įvairių, tačiau naujas vadovas, klausdamas savęs, jau pradeda mąstyti.
O mąstymas juk ir yra viena iš pagrindinių vadovo veiklų.