Sąraše yra septyni bankų arba finansų įstaigų atstovai, devyni verslo asociacijų arba NVO ir keturi mažmeninės prekybos atstovai. Beveik per pusę šįkart pasidalijo moterų ir vyrų skaičius.
„Kaip ir kasmet, vertindami įtakos indeksą, klausėme visuomenės apie dvidešimt aktyviausiai pastaruosius metus komunikavusių nuomonės lyderių: ar žino juos, ar matė, girdėjo pasisakymus ir kurie ekspertai labiausiai įtikina.Taip pat vertinome palankumą ir priskyrimą organizacijai“, – sako Alicija Miliauskienė, „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė.
Įtakos indekso viršūnėje šiemet, kaip ir pernai liko Nerijus Mačiulis: jį žino trys ketvirtadaliai Lietuvos, nedaug mažesnė dalis – neseniai matė arba girdėjo jo pasisakymus ir įtikina jis du trečdalius apklaustųjų. Tai yra geriausias iš turimų rezultatų ir pagal įtikinamumą bei žinomumą, tuo tarpu palankumo arba tapatinimo su organizacija lyderiai – kiti
Pasak ekspertės, nuomonės lyderių dvidešimtuko kiekvienas iš ekspertų per metus pernai pasisakydavo po 500-1000 sykių. Tiesa, jų žinomumas tarpusavyje skiriasi net keliolika ar net keliasdešimt kartų.
Pvz., Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė, pernai komunikacijos apimtis turėjo panašias kaip Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas, bet jų žinomumas skiriasi triskart.
„Matome, kad tie nuomonės lyderiai, kurių žinomumas siekia penktadalį ir daugiau – t.y. juos žino kas penktas ir daugiau Lietuvos gyventojų – per metus žiniasklaidoje vidutiniškai pasisako per 800 kartų. Tai gana intensyvus komunikacijos laukas, kuriame tenka būti norint likti matomam ir girdimam. Pvz., tokiu intensyvumu komunikuojančius Andrių Romanovskį (Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą), Vidmantą Janulevičių (Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentą) žino daugiau nei kas dešimtas gyventojas, o girdėjusių jų pasisakymus ir įtikintų dalys pakeliui dar nubyra, tad aktyvi komunikacija svarbi“, – sako A.Miliauskienė.
Palankumo lyderiai mažiau žinomi
Pagal palankumo rodiklį, aukščiausius taškus neretai pelno tie ekspertai, kurie dar yra žinomumo topo apačioje: pvz., Brigita Baratinskaitė („Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė), Vilma Juodkazienė („Iki“ maisto ekspertė) ar Eivilė Čipkutė (Lietuvos bankų asociacijos vadovė). Tuo tarpu aukščiausias žinomumo vietas užimančių žmonių palankumo rodikliai menkesni.
„Šį reiškinį pastebime jau ne pirmus metus, galimai žmonės pradedantiesiems duoda palankumo kreditą. O seniai pažįstamus veidus, kur lengvai atskiria atstovaujamą organizaciją, vertina ne tik asmeniškai – bet ir atstovaujamos bendrovės ar organizacijos reputacijos bei jų interesų kontekste“, – sakė ekspertė.
Pasak A.Miliauskienės, palankumą natūraliai lengviau pelnyti ekspertams, teikiantiems auditorijai naudingų patarimų, įžvalgų, nei, tarkime, komunikacijos atstovams, kuriems neretai tenka dalia komunikuoti apie nesklandumus, krizes ar kitus nemalonius aspektus.
Tapatinimas su organizacija
Geriausiai tapatinama su atstovaujama organizacija yra E.Šiškauskienė, jau daugelį metų atstovaujanti restoranų ir viešbučių asociacijai (ją šiai organizacijai teisingai priskyrė 85 proc. žinančių šį žmogų).
Greta jos rikiuojasi I.Ruginienė (68 proc.) ir Gediminas Šimkus (66 proc.), Lietuvos banko vadovas. Maždaug pusė žinančiųjų teisingai nurodė, kam atstovauja T.Povilauskas, V.Janulevičius, E.Dapkienė, E.Petrulis, N.Mačiulis ir R.Vainienė.
„Kai kurių stiprių ilgamečių verslo nuomonės lyderių asmeninis vardas jau dalį eterio gyvena savarankiškai nuo organizacijos ir gali kilti klausimų, ar verta toliau tiek investuoti į šių žmonių komunikaciją. Vis dėlto, matyti, kad stipresnes įtakos reitingo pozicijas turintys lyderiai, net jeigu ne visada tapatinami su organizacija, šiai atneša grąžos, nes jų žinutės būna ne tik labiau išgirstos, bet ir geriau įtikina žmones. Pagal šiuos kriterijus pirmauja N.Mačiulis, Ž.Mauricas ir R.Vainienė“, – akcentavo A.Miliauskienė.
Charizmai tenka ne paskutinis vaidmuo
Pastebima, kad vien aktyvi komunikacija savaime žinomumo ar įtakos negarantuoja: tope yra ekspertų, kurie žiniasklaidoje pasisako po 900 kartų, tačiau jų žinomumas siekia 6 proc. ir rikiuojasi jie įtakos indekso apačioje. Mat be objektyvių dalykų – kaip komunikacijos aktyvumas, reguliarumas, sklaida, ekspertės teigimu, palankumą lemia ir tokie subjektyvūs faktoriai kaip paties kalbėtojo charizma, organizacijos įdirbis, reputacija bei interesai, kuriems atstovaujama.
„Stiprus nuomonės lyderis – ne tik moka sklandžiai perteikti žinią, bet dar turi savyje kažko savito, kas patraukia emociškai, sužadina simpatiją, sukuria su juo ryšį, be to, pats turi vidinį potencialą komunikacijai. Todėl pastebime, kad keičiantis organizacijose kalbėtojams, tos pačios pozicijos nebūtinai sukuria identišką komunikacijos sklaidą, o ši – nebūtinai lemia tuos pačius rezultatus, kalbant apie žinomumą, įtikinamumą ar visuomenės palankumą. Tad renkantis komunikuojančius ekspertus ne mažiau svarbu įvertinti ne tik jų profesinį srities išmanymą, bet ir charizmos faktorių”, – reziumavo „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Alicija Miliauskienė.
