Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Karantinas Italijoje: vieni Lietuvos vežėjai netenka užsakymų, kiti dirba įprastu ritmu

Tarptautiniai vežėjai, turizmas, maisto produktų ir medienos gaminiai – sektoriai, kurie labiausiai gali nukentėti nuo koronaviruso plitimo Italijoje. Tiesa, kol kas karantino įkalinta Italija neužveria sienų tarptautinių krovinių gabenimui, tad Lietuvos vežėjai dalijasi skirtingomis patirtimis – vieni jau skaičiuoja nuostolius, o kiti – išaugusius užsakymus.
Vilkikai kelyje „Via Baltica“
Vilkikai / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Žinias, susijusias su karantino paskelbimu Italijoje, neramiai stebi Lietuvos gamintojai ir vežėjai. Nors karantinas paskelbtas jau visoje Italijoje, šioje šalyje nesikartoja Kinijos scenarijus, kai buvo stabdomos gamyklos ir strigo prekių tiekimas.

Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius 15min tvirtino, kad iš Lietuvos į Italiją daugiausia eksportuojama maisto prekių ir medienos gaminių, o paslaugų srityje daugiausia užsakymų Italijoje turi transporto bendrovės.

Pauliaus Jurkevičiaus nuotr./Ričardas Šlepavičius
Pauliaus Jurkevičiaus nuotr./Ričardas Šlepavičius

„Tai šiuos sektorius labiausiai ir palies situacija Italijoje. Kita vertus, sustojo ir turizmo srautai tarp Lietuvos ir Italijos. Italija jau daugelį metų atsiduria dešimtuke pagal atvykstančių į Lietuvą turistų skaičių, vadinasi, tai palies mūsų turizmo sektorių, nes italai neatvyks“, – komentavo R.Šlepavičius.

Sudėtingiausia šiuo metu Lietuvos verslui sekasi megzti naujus ryšius. Didelės parodos, į kurias vykti buvo susiruošę keletas stambių lietuviškų įmonių, nukeltos. R.Šlepavičius pasakojo, kad tokios parodos metu turėjo įvykti ir vienos lietuviškos įmonės, kuriai pavyko užmegzti ryšius su stambiu tiekėju, susitikimas.

„Žiūrint į naujas verslo galimybes, šiuo metu tam nėra geriausias laikas“, – apgailestavo R.Šlepavičius.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Karantinas Italijoje
„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Karantinas Italijoje

Tiesa, įmonės kol kas reaguoja gana ramiai – ambasada sulaukė vos kelių paklausimų iš įmonių, kaip reikėtų elgtis.

Atšaukė visus vilkikus

R.Šlepavičius atkreipia dėmesį, kad Italijos Vyriausybė stengiasi užtikrinti karantino zonos funkcionavimą, siekdama, kad žala ekonomikai būtų kuo mažesnė.

„Vienas iš būdų – nestabdyti transporto srautų, tad atgabenti ir išgabenti krovinius Italijoje leidžiama. Problemų gali kilti nebent tuo atveju, jei nustatoma, kad pakilusi vairuotojo kūno temperatūra“, – komentavo Lietuvos ambasadorius Italijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karantinas Italijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Karantinas Italijoje

Kol Italijoje darbinio transporto judėjimas nėra apribotas, kiekvienas Lietuvos vežėjas pats sprendžia, kaip elgtis – bandyti dirbti šioje rinkoje įprastu režimu ar ieškoti kitų krypčių.

Nedidelės, 21 vilkiką turinčios transporto bendrovės „Vylaista“ direktorius Vytautas Milėnas 15min tvirtino, kad praėjusios savaitės pabaigoje iš Italijos atšaukė paskutinius vilkikus.

Atšaukėme visus Italijoje buvusius automobilius ir pasiuntėme kitomis kryptimis. Tokį sprendimą priėmėme nenorėdami rizikuoti savo žmonėmis, – sakė V.Milėnas.

„Situacija sudėtinga. Nors paskaičiau, kad Italijos Vyriausybė leido su kroviniais išvažiuoti ir įvažiuoti, mes atšaukėme visus dar ten buvusius automobilius ir pasiuntėme kitomis kryptimis, nes mūsų visi pagrindiniai klientai buvo Šiaurės Italijoje. Tokį sprendimą priėmėme suprasdami savo vairuotojų būseną ir nenorėdami rizikuoti savo žmonėmis – jie mums pirmiausia“, – pabrėžė V.Milėnas.

Įmonė surado užsakymų kitose šalyse, tačiau „Vylaista“ vadovas su nerimu stebi situaciją Vakarų Europoje. Pasak jo, didžiausi krovinių siuntėjai, tad ir svarbiausios Lietuvos vežėjams rinkos – Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Italija ir Beniliukso šalys.

Jei situacija Italijoje pasikartos ir šiose šalyse, bus katastrofa. Jei sustos transportas, valstybė net gali nugrimzti į recesiją, – nerimauja V.Milėnas.

„Jei situacija Italijoje pasikartos ir šiose šalyse, bus katastrofa, nes Lietuvoje transporto sektoriaus indėlis į BVP du kartus didesnis negu ES vidurkis. Tad, jei sustos transportas, valstybė net gali nugrimzti į recesiją“, – nerimauja V.Milėnas.

Kitas verslininkus neraminantis dalykas, kad Vakarų europiečiams daugiau laiko leidžiant namuose ims mažėti vartojimas, o tai atsilieps ir gamintojams, ir vežėjams.

Kai kurios įmonės prarado 90 proc. užsakymų

Ne visoms su Italijos rinka išskirtinai dirbusioms įmonėms pavyko operatyviai persiorientuoti į kitas šalis.

„Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius 15min tvirtino, kad „Linavos“ atlikta įmonių apklausa atskleidė, kad kai kurių vežėjų užsakymai smarkai krito.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mečislavas Atroškevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mečislavas Atroškevičius

„Vienos įmonės, dirbančios išskirtinai su Šiaurės Italija, pajamos sumažėjo 90 proc. Kai kurie vežėjai nurodė, kad apyvarta gali sumažėti 30–40 proc. Ši situacija ypač svarbi mažoms įmonėms, kurios dirba labai siaurame segmente ir aptarnauja Šiaurės Italiją“, – komentavo M.Atroškevičius.

Kai kurių užsakymai auga

Dalis transporto bendrovių bent jau kol kas Italijoje dirba įprastu režimu. „Baltic Transline“ logistikos vadovas Donatas Nickus 15min pasakojo, kad kol kas krovininio transporto judėjimas Italijoje nėra uždraustas, tad įmonė dirba kaip įprastai.

„Prekių judėjimas negali sustoti, nes daug maisto produktų į Italiją siunčiama. Kol kas nejaučiame užsakymų sumažėjimo, srautai išlikę panašūs“, – sakė kelias dešimtis po Italiją važinėjančių automobilių turinčios įmonės atstovas.

Vairuotojai Italijoje laikosi rekomendacijų dėl atsargumo priemonių, o įmonė matuoja iš Italijos grįžusių vairuotojų temperatūrą.

Tuo tarpu logistikos paslaugas teikiančios kompanijos „Adrem transport“ direktorius Antanas Šimelis 15min sakė, kad įmonėje užsakymų netgi padaugėjo, nes kai kurie užsakovai nori apsidrausti ir atsivežti daugiau krovinių.

Kai kurie verslai nori užbėgti už akių ir atsivežti daugiau prekių, nes neaišku, kaip ilgainiui vystysis situacija, – sakė A.Šimelis.

„Kai kurie verslai nori užbėgti už akių ir atsivežti daugiau prekių, nes neaišku, kaip ilgainiui vystysis situacija. Kiekviena šalis rūpinasi ne tik savo verslu, bet ir gyventojais. Suprantama, kad kasdieninio naudojimo prekių tiekimas į rinką būtinas ir visi supranta, kad logistika viena svarbiausių tiekimo grandinės dalių, tad galvojame, kad neturėtų būti problemų“, – mano A.Šimelis.

Šiuo metu įmonė stebi, ar judėjimas Italijoje vyksta taip sklandžiai, kaip komunikuojama. Pasak A.Šimelio, kol kas bendrovė nesusidūrė, kad kur nors nepavyktų privažiuoti.

„Nesu girdėjęs tiesioginių apsunkinimų, yra tik signalų, kad ne visos įmonės kiekvieną dieną gali atiduoti prekes, nes žmonės dirba per atstumą, iš namų, yra apribojimai darbo laikui. Tačiau daugiau neigiamų dalykų kol kas nėra“, – sakė A.Šimelis.

Tiek įprastiniu režimu Italijoje dirbančių transporto įmonių vadovai, tiek „Linavos“ generalinis sekretorius įsitikinę, kad vairuotojų kontaktas su vietiniais gyventojais minimalus, tad rizika apsikrėsti virusu nėra didelė.

„Mūsų vairuotojai skiriasi nuo kitų piliečių, kurie atvyksta ir vaikšto po parduotuves, muziejus, koncertus. Mūsų vairuotojai kaip kosmonautai, uždaroje erdvėje. Užsienyje mūsiškiai daugiau dirba su pramoninėmis zonomis, miestų net nemato – atvažiavo greitkeliu, įlindo į pramoninę zoną, tada į gamyklą ar sandėlius, pasikrovė, išsikrovė ir vėl atgal į greitkelį įlindo“, – vardijo M.Atroškevičius.

Prašys Vyriausybės pagalbos

Lietuvos ambasadorius Italijoje R.Šlepavičius pasakojo, kad Italijos Vyriausybė amortizuoti dėl koronaviruso patirtus nuostolius planuoja skirti 7,5 mlrd. eurų.

Valstybės pagalbos prašys ir Lietuvos transporto bendrovės.

„Pirmieji sunkumus pajaučia turizmas ir transporto sektoriai. Net be akinių matoma, kad koronaviruso įtaka yra problema ir kažką reikia daryti“, – tikino „Linavos“ generalinis sekretorius M.Atroškevičius.

Jis sakė, kad vežėjai valdžios institucijų prašys ne tik palengvinti darbdavių naštą – pavyzdžiui, darbuotojui pakliuvus į karantiną mokėti jam nedarbingumo pašalpą iš „Sodros“, o ne atlyginimą ir dienpinigius, bet ir padėti susitarti su bankais ir išperkamosios nuomos bendrovėmis dėl atidėjimų.

„Pavyzdžiui, įmonė, kuri praranda 90 proc. pajamų – praeis koronavirusas po mėnesio, dviejų, penkių, ji atsigaus ir pradės vėl dirbti, bet dabar reikia jai padėti ir reikia pasirūpinti, kad lizingo bendrovės jos neužsmaugtų. Neprašome, kad Skvernelis iš kapšo milijonus mums išdalintų. Prašome, kad būtų reali pagalba, valstybė nenusisuktų“, – sakė M.Atroškevičius.

Antradienį kai kurios verslo organizacijos taip pat paragino vyriausybę svarstyti apie mokesčių atidėjimus ir kitas lengvatas, tačiau premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad kol kas apie tai nesvarstoma.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos