Sankcijos Rusijai: JAV žada 800 mln. dolerių pagalbą Ukrainai, V.Putino draugai ir rėmėjai netenka jachtų, vilų

Jo 92 metrų, 200 mln. dolerių vertė jachta „Royal Romance“ sulaikyta Kroatijoje, Rijekos uoste, praneša šios šalies portalas novilist.hr.

Šiame uoste prišvartuota keletas turtingų rusų ar prorusiškai nusiteikusių kitų šalių oligarchų laivų. Dabar keletas iš jų areštuotos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Medvedčukas

„Šitos 92 metrų itin prabangios jachtos nuo pernai kovo formaliai yra Ukrainos politikas ir milijardierius Viktoras Medvedčukas. Jis – artimas V.Putino draugas ir prorusiškos opozicijos Ukrainoje lyderis, kuris greičiausia yra ir galimas kandidatas į Ukrainos marionetinio premjero postą, jeigu V.Putinui pavyktų palaužti ukrainiečių pasipriešinimą“, – rašo novilist.hr.

Jachta „Royal Romance“ patenka į didžiausių prabangių jachtų pasaulyje penketuką. Naudojasi ja išskirtinai tik savininkas ir jo svečiai.

Dar vienas rusų oligarchas priverstas susitaikyti su tuo, kad netenka savo turto. „La Republica“ praneša, kad Vladimiro Putino draugo Petro Aveno daugiau nei 4 mln. eurų vertės vila Sardinijoje areštuota.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Piotras Avenas

Tai padaryta kovo 16-ąją, per oligarcho gimtadienį – jam tądien suėjo 67 metai, rašo unian.com.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pažadėjo finansinę pagalbą šalies piliečiams ir verslo įmonėms, taip pat paragino šalį susivienyti, kad įveiktų Vakarų šalių „ekonomikos žaibo karą“ dėl Kremliaus surengtos invazijos Ukrainoje.

V.Putinas atkakliai gynė savo karinius veiksmus kaimyninėje šalyje ir tvirtino, kad jo taktika „visiškai pagrįsta“, nes Maskva esą neturėjo kitos išeities, tik pradėti invaziją.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Reuters“, remdamasi šaltiniais policijoje, praneša, kad Ispanijoje sulaikyta prabangi jachta, kuri galimai priklauso generaliniam „Rosneft“ direktoriui Igoriui Sečinui.

Ispanijos valdžios atstovai sulaikė jachtą „Crescent“, kuri buvo prišvartuota Taragonoje, Katalonijoje, tiriama, ar ji priklauso oligarchui, kuris yra sąraše, apimančiame Rusijos piliečius, kuriems pritaikytos ES sankcijos.

„Scanpix“ nuotr./Igoris Sečinas

Jachtos vertė siekia 600 mlrd. dolerių. Ji yra 135 metrų ilgio, specialistai ją vadina viena didžiausių pasaulyje. Ši jachta plaukioja su Kaimanų salų vėliava ir atplaukė į Ispaniją iš Italijos 2021 metų lapkritį.

Išvakarėse, kaip skelbia eurointegration.com.ua, Ispanijoje sulaikyta ir jachta „Lady Anastasia“, kuri priklauso kitam Rusijos oligarchui Aleksandrui Michejevui.

Brazilijos vyriausybė pirmadienį užtikrino Jungtines Valstijas, kad padidins naftos gavybą, pastarosioms ieškant būdų sumažinti rinkų nerimą dėl pasaulinio naftos tiekimo, kuriam iškilo grėsmė, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Brazilijos kasybos ir energetikos ministras Bento Albuquerque pranešė kalbėjęsis su savo kolega JAV energetikos sekretore Jennifer Granholm ir patvirtino, kad Brazilija sieks padidinti savo naftos gavybą.

„J.Granholm manęs paklausė, ar Brazilija galėtų prisidėti prie šių pastangų [gaminti daugiau naftos], o aš jai atsakiau: „Žinoma, gali“. Mes jau didiname gavybą, nors dauguma EBPO šalių ją sumažino. Didiname gavybą pastaruosius trejus metus,“ – rašoma ministerijos pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

Pokalbio metu J.Granhol teigė, kad panašius sprendimus priima ir kitos šalys, siekdamos išvengti didesnio nepastovumo pasaulinėje naftos rinkoje.

Brazilijos kasybos ir energetikos ministerija nepateikė daugiau informacijos apie tai, kiek ji ketina padidinti gamybą ir kada.

Brazilija yra tarp 10 didžiausių naftos gamintojų pasaulyje, per dieną išgaunanti apie 3 mln. barelių.

Paskelbęs embargą iškastinio kuro importui iš Rusijos kaip bausmę už invaziją į Ukrainą, JAV prezidentas Joe Bidenas ieško būdų, kaip sumažinti spaudimą naftos kainoms, kurios iki konflikto pradžios ir taip jau buvo pakilusios.

Rusijos invazijos į Ukrainą ir Vakarų atsako į tai poveikio Latvijos ekonomikai masto nustatyti  kol kas neįmanoma, tačiau veikiausiai jis bus „ne toks ir stiprus“, nė iš tolo neprilygs tam, ką Latvija patyrė per pasaulinę 2008-2009 metų finansų krizę, pareiškė Latvijos centrinio banko ekonomistas Karlis Vilertas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Rusija yra didžiulė šalis pagal teritoriją ir gyventojų skaičių (kartu su Baltarusija – per 150 mln. žmonių), tačiau jos lyginamasis svoris pasaulio ekonomikos nėra didelis – 2020 metais sudarė tik apie 2 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto.

Pasak eksperto, Rusijos agresija Ukrainoje ir Vakarų atsakas į ją neabejotinai neigiamai atsilieps Latvijos ūkiui:  užsienio prekyba su Rusija – penkta pagal dydį Latvijos prekybos partnere – kris ne tik dėl prekių ir paslaugų embargo, bet ir dėl to, kad atsiskaitymai su Rusijos įmonėmis taps labai rizikingi.

Kita vertus, K.Vilertas pripažįsta, kad gera žinia yra ta, jog Latvijos įmonės per pastarąjį dešimtmetį sumažino savo priklausomybę nuo Rusijos rinkos – jai tenkanti viso Latvijos eksporto dalis sumenko nuo beveik 12 proc. 2014-aisiais iki mažiau nei 6 proc. pernai.

Taigi, darant prielaidą, kad visas Latvijos eksportas į Rusiją ir Baltarusiją bus sustabdytas, o Latvijos įmonės sugebės rasti kitas rinkas tik pusei savo produkcijos, neigiamas poveikis Latvijos ekonomikai būtų gana nedidelis, prognozuoja ekspertas.

Antra, pasak jo, Rusija yra svarbi naftos ir gamtinių dujų eksportuotoja, o tai turi įtakos pasaulinėms energijos kainoms. Keletą mėnesių stebėtas energijos išteklių kainų augimas, o karo Ukrainoje fone vargu ar galima tikėtis jų sumažėjimo Europoje, suvokiančioje priklausomybės nuo Rusijos žaliavų riziką, todėl jos bus priverstos ieškoti brangesnių alternatyvų.

„Energijos ištekliai yra svarbi daugelio prekių ir paslaugų gamybos sudedamoji dalis, todėl netrukus galime sulaukti staigaus ir kitų kainų augimo. Tai, be abejo, neigiamai veikia ekonominę veiklą, o tai ypač skaudžiai atsiliepia mažas pajamas gaunantiems gyventojams“, – sakė K.Vilertas.

Trečia, Rusijos įsiveržimas į Ukrainą veikiausiai pablogins Latvijos ir apskritai visų Baltijos valstybių investicinį patrauklumą, akcentavo jis ir pridūrė, kad „mes negalime pakeisti šalies geografinės vietos, ir nors esame NATO dalis, mūsų saugumas karine prasme yra didesnis nei bet kada anksčiau, Baltijos šalių vardas tarptautinėje spaudoje dažnai vartojamas padidintos rizikos kontekste“.

„Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad manau turime įvertinti, jog mūsų našta šiame kare yra tik ekonominė. Nors tikslaus poveikio masto įvertinti beveik neįmanoma, jis veikiausiai bus ne toks ir stiprus – nė iš tolo neprilygs tam, ką patyrėme per pasaulinę finansų krizę“, – pabrėžė K.Vilertas.

Norvegija, antra pagal dydį Europos gamtinių dujų tiekėja, trečiadienį pristatė veiksmus, kuriais sieks išlaikyti didžiausią dujų gavybos lygį, kad padėtų Europai sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Norvegijos naftos ir energetikos ministerija sutiko pakoreguoti trijų jūroje esančių telkinių gavybos licencijas, kad būtų galima teikti pirmenybę dujų, o ne naftos gavybai.

Priemonės „smarkiai nepadidins bendros kasdienės Norvegijos dujų gavybos, bet padės išlaikyti šiandienines dideles Norvegijos dujų eksporto apimtis“, nurodė ministerija.

Norvegija patenkina nuo 20 iki 25 proc. Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos dujų poreikio, o Rusija – nuo ​​45 iki 50 procentų.

123RF.com nuotr./Dujotiekis

Visgi Norvegijos dujų eksportą varžo gamybos pajėgumai, kurie jau beveik siekia didžiausią lygį, ir paskirstymo vamzdynais sistema.

Vienintelis Norvegijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) blokas, leidžiantis laivais tiekti dujas skystas, nukentėjo per 2020 metų rugsėjį kilusį gaisrą.

Įsikūręs Hamerfeste, Šiaurės Norvegijoje, jis vėl bus pradėtas eksploatuoti gegužės viduryje, pasak operatorės, energetikos milžinės „Equinor“, taigi bus galima padidinti eksporto apimtis.

„Equinor“ teigimu, pakoregavus gavybos licencijas Osebergo telkinyje, iki rugsėjo 30 dienos bus galima papildomai eksportuoti 1 mlrd. kubinių metrų dujų.

Tuo tarpu Heidruno telkinyje per visus 2022 metus gavybą bus galima padidinti 0,4 mln. kubinių metrų.

„Equinor“ teigimu, „1,4 mlrd. kubinių metrų dujų patenkina maždaug 1,4 mln. Europos namų dujų poreikį per metus“.

Rusijos technologijų grupės „Yandex“ vadovas Tigranas Chudaverdianas atsistatydino po to, kai buvo įtrauktas į naujus Europos Sąjungos sankcijų sąrašus.

„Tigranas Chudaverdianas nedelsdamas pasitraukė iš „Yandex“ vykdomojo direktoriaus ir generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigų“, – teigiama „Yandex“ pranešime spaudai.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Interneto paieškos sistemos „Yandex“ būstinė

„Yandex“, vadinama „rusiškąja „Google“, yra registruota Nyderlanduose ir turi antrinių įmonių žemyninės Europos šalyse, Jungtinėje Karalystėje ir JAV, nors didžioji dalis jos verslo sukoncentruota Rusijoje.

Pačiai „Yandex“ Vakarų sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje šiuo metu nėra paskelbtos, o A.Chudaverdianas į jų sąrašus buvo patrauktas kaip fizinis asmuo.

1997-aisiais veiklą pradėjusi „Yandex“ yra didžiausia Rusijos technologijų bendrovė, kuri, jos pačios duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį kontroliavo daugiau kaip 60 proc. šalies paieškų internete rinkos.

Pastaraisiais metais grupė plėtė savo veiklos sritis, o dabar siūlo taip pat pavėžėjimo bei maisto pristatymo paslaugas.

Be to, Rusijos naftos chemijos milžinė „Sibur“ pranešė apie generalinio direktoriaus Dmitrijaus Konovo atsistatydinimą dėl jo įtraukimo į Vakarų sankcijų sąrašus.

 Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“, paprašius Generalinei prokuratūrai, trečiadienį blokavo Rusijos teritorijoje virtinę naujienų portalų, tarp jų estų laikraščio „Postimees“ tinklalapį.

Trečiadienį Rusijoje blokuojamos naujienų svetainės „Ust-Kuti 24“, „Postimees“ ir tiriamosios žurnalistikos grupės „Bellingcat“ interneto svetainė, pranešė Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“.

Kaip nurodė interneto teises Rusijoje ginanti nevyriausybinė organizacija „Roskomsvoboda“, sprendimas blokuoti „Postimees“ buvo priimtas vasario 24 dieną, kai Rusija pradėjo visapusišką karą Ukrainoje, bet „Roskomnazdor“ realių veiksmų nesiėmė iki trečiadienio.

15min nuotr./"Postimees"

Šiuo metu Rusijos draudžiamų interneto leidinių sąraše yra 32 portalai. Pavyzdžiui, blokuojamos „Dožd“, „Echo Moskvy“ ir „Meduza“, „Mediazona“, BBC ir „Deutsche Welle“ interneto svetainės.

Estijos visuomeninio transliuotojo ERR portalas rusų kalba rus.err.ee Rusijoje buvo blokuotas pirmąją karo Ukrainoje dieną. 

Trečiadienį „Roskomnadzor“ blokavo mažiausiai tuziną Rusijoje ir užsienyje įkurtų žiniasklaidos svetainių, tęsdama griežtas priemones internete, smarkiai suintensyvintas prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, pranešė naujienų agentūra AFP.

Be „Bellingcat“, AFP paminėjo vieną Izraelio naujienų svetainę rusų kalba ir kelias regionines interneto svetaines, tarp jų Permdaily.ru. Šios svetainės yra „Roskomnadzor“ draudžiamų leidinių sąraše.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį per susitikimus su Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vadovais pradeda lobistines pastangas, kad šios Persijos įlankos regiono šalys išgautų daugiau naftos ir nuramintų Rusijos karo Ukrainoje supurtytas rinkas.

B.Johnsonas atvyko į Abu Dabį derėtis su sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Zayedu, o paskui turi nuskristi į Rijadą, Vakarams po invazijos į Ukrainą siekiant nutraukti savo priklausomybę nuo Rusijos naftos.

Ministro pirmininko vizitas, vykstantis labai smarkiai svyruojant naftos kainoms, sutampa su nauja kritika Saudo Arabijai dėl žmogaus teisių padėties. Ši šalis šeštadienį pranešė per vieną dieną įvykdžiusi mirties bausmę 81 asmeniui, nuteistam už įvairius su terorizmu susijusius nusikaltimus. 

B.Johnsonas susitiks su Saudo Arabijos de facto lyderiu, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu. Britų ministras pirmininkas yra vienas iš nedaugelio Vakarų lyderių, surengusių vizitą Rijade po Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo 2018 metais.

B.Johnsonas, buvęs žurnalistas, pažadėjo per pokalbį su princu Mohammedu bin Salmanu kelti žmogaus teisių klausimus, bet taip pat akcentavo Britanijos „labai svarbius ryšius“ su naftos turtingu Persijos įlankos regionu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Pasak ministro pirmininko, savo vizitu jis taip pat sieks didinti investicijas į Jungtinės Karalystės žaliąją energetiką ir paskelbs apie Saudo Arabijos grupės „Alfanar“ skiriamą 1 mlrd. svarų (1,2 mlrd. eurų) tvarios aviacinių degalų gamybos iš atliekų projektui.

„Kalbama ne vien apie... OPEC šalis ir tai, ką jos gali padaryti dėl tiekimo didinimo, nors tai ir yra svarbu, – britų žiniasklaidai sakė B.Johnsonas. – Vertindami Vakarų priklausomybę nuo... [Vladimiro] Putino angliavandenilių, nuo Putino naftos ir dujų, galime matyti, kokia tai buvo klaida, nes jis gali šantažuoti Vakarus.“

B.Johnsono atstovas sakė, kad ministras pirmininkas taip pat prašys princo Mohammedo pasmerkti Rusijos prezidentą dėl Ukrainos užpuolimo.

Saudo Arabija ir JAE – didžiausios pasaulyje naftos eksportuotojos, turinčios ryšių su Maskva – kol kas vengia užimti poziciją prieš Rusiją.

Tačiau B.Johnsonas prieš išvykdamas sakė, kad V.Putino „brutalaus ir neišprovokuoto“ puolimo pasekmės bus juntamos toli už Europos ribų.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) trečiadienį sumažino pasaulinės naftos paklausos prognozę 2022 metams, kartu perspėdama, jog sankcijos Rusijai dėl pastarosios invazijos į Ukrainą gali sukelti pasaulinį tiekimo „šoką“.

„Susidūrusios su tuo, kas gali virsti didžiausia tiekimo krize per dešimtmečius, pasaulinės energijos rinkos atsidūrė kryžkelėje,“ – teigiama TEA mėnesinėje ataskaitoje.

„Nors dar per anksti spręsti, kaip klostysis įvykiai, krizė gali baigtis ilgalaikiais energijos rinkų pokyčiais,“ – mano Paryžiuje įsikūrusi agentūra, konsultuojanti išsivysčiusias šalis.

123RF.com nuotr./Nafta

Rusijai, didžiausiai pasaulyje naftos eksportuotojai, buvo pritaikyta daugybė tarptautinių sankcijų dėl karo Ukrainoje, paskatinusio naftos kainų šuolį.

Nors taikomos sankcijos neapima energijos rinkos, TEA teigimu, didžiosios naftos bendrovės, prekybos namai, laivybos įmonės ir bankai „vengia verslo su šia šalimi“.

Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija žengė dar toliau, paskelbdamos rusiškos naftos importo draudimą.

„Negalima nepakankamai įvertinti galimo Rusijos naftos eksporto į pasaulines rinkas praradimo padarinių,“ – perspėjo TEA.

„Dėl didelio masto sankcijų ir įmonių apsisprendimo vengti eksporto po Maskvos invazijos į Ukrainą gali kilti didelių gavybos Rusijoje sutrikimų, kurie savo ruožtu gali sukelti pasaulinį naftos tiekimo šoką,“ – sakoma pranešime.

Agentūra sumažino naftos paklausos augimo prognozę beveik 1 mln. barelių per parą.

Remiantis dabartine prognoze, pasaulinė naftos paklausa šiais metais pasieks 99,7 mln. barelių per dieną.

Japonija paskelbė sąrašą beveik 300 pavadinimų prekių ir pažangių technologijų, kurių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją uždraudžiamas, ir tai yra Tokijo indėlis į tarptautines sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, skelbia leidinys anglų kalba „Japan Today“.

Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos paskelbtame sąraše – 266 pavadinimų prekės ir 26 technologijos, o embargas įsigalios nuo kovo 18 dienos.

Visų pirma, šis eksporto draudimas įvedamas, be kita ko, puslaidininkiams, ryšių įrangai, naftos perdirbimo įrangai, o į pažangių technologijų sąraše, pavyzdžiui – lustų projektavimo ir gamybos programinė įranga.

Be to, griežtai uždraudžiamas bet koks japoniškų prekių ir technologijų tiekimas 49 su karine sritimi susijusiems Rusijos subjektams ir dviems Baltarusijos organizacijoms, įskaitant vyriausybines agentūras ir orlaivių bei laivų gamintojas.

Japonija apie savo principinį sprendimą įvesti sankcijas karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijos ir jos sąjungininkei Baltarusijai pranešė pirmosiomis šio karo dienomis, o dabar paskelbė embargo sąrašą bei jo įsigaliojimo laiką. 

„Inter Rao Lietuva“ apribota galimybė disponuoti bendrovės sąskaitomis, nes įmonė siejama su sankcionuojamu asmeniu Igoriu Sečinu, 15min informavo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). „Inter Rao Lietuva“ akcijos nuo ketvirtadienio taip pat išbraukiamos ir iš prekybos „Nasdaq Vilnius First North“ užsienio vertybinių popierių prekybos sąraše.

123RF.com nuotr./Elektros energija

„Vadovaujantis 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentu dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, akcinei bendrovei „INTER RAO Lietuva“ buvo apribota galimybė disponuoti bendrovės sąskaitomis. Akcinė bendrovė siejama su sankcionuojamu asmeniu Igor Sečinu“, – 15min informavo FNTT.

„INTER RAO Lietuva“ Komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys 15min tvirtino, kad visi įsipareigojimai klientams vykdomi ir toliau.

Daugiau skaitykite ČIA

Rusija trečiadienį turi sumokėti palūkanas už savo užsienio skolą – pirmą kartą nuo tada, kai Vakarai smogė Maskvai virtine sankcijų dėl invazijos į Ukrainą, sukėlusių nerimą, kad šalis gali būti nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų.

Maskva už dvi JAV doleriais denominuotas obligacijų emisijas turi sumokėti 117 mln. JAV dolerių.

Sankcijos, įvestos Rusijos atžvilgiu dėl jos pradėto karo Ukrainoje, yra nukreiptos į 300 mlrd. JAV dolerių dydžio atsargas užsienio valiutomis, laikomas užsienyje.

Be galimybės pasinaudoti šiomis lėšomis didėja tikimybė, kad Rusija gali būti nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų.

Parodydama ketinimus sumokėti skolą, Finansų ministerija kiek anksčiau šią savaitę pranešė išsiuntusi mokėjimo nurodymą „iš viso 117,2 mln. JAV dolerių“.

Be to, prieš kelias dienas finansų ministras Antonas Siluanovas neigė, kad Rusija negalės atlikti mokėjimų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas

Pasak jo, Rusija yra pasirengusi aptarnauti skolą, atlikdama mokėjimą rubliais pagal mokėjimo dieną Rusijos centrinio banko taikomą kursą.

Jis taip pat apkaltino Vakarus stumiant Rusiją link „dirbtinio defolto“.

Jei Rusija neatliks mokėjimo, prasidės automatinis 30 dienų lengvatinis laikotarpis, o jam pasibaigus bus laikoma, kad šalis nevykdo savo įsipareigojimų užsienio valiuta – tai būtų primas kartas nuo 1918 metų, kuomet Rusijos revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro skolas.

Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje Rusija buvo neįvykdžiusi vidaus skolos įsipareigojimų rubliais.

„JPMorgan“ analitikai teigė, kad JAV sankcijos neturėtų tiesiogiai apriboti Rusijos galimybių aptarnauti savo skolą.

Pasak JAV iždo, palūkanų mokėjimai amerikiečių subjektams „leistini iki gegužės 25 dienos“ už obligacijas, išleistas Rusijos centrinio banko, Finansų ministerijos arba Nacionalinio turto fondo iki kovo 1 dienos.

Vėliau šie subjektai turės pasirūpinti leidimais, kad galėtų toliau gauti šiuos mokėjimus.

Vakarų sankcijos sužlugdė Rusijos bankų sektorių ir finansų sistemą bei paskatino rublio nuosmukį.

Įsipareigojimų neįvykdymas automatiškai pašalina valstybę iš finansų rinkų ir ne vieneriems metams apsunkina galimybes gauti galimą grąžą.

Estijos vartotojų apsaugos ir techninio reguliavimo departamentas (TTJA) antradienį nurodė telekomunikacijų bendrovėms blokuoti prieigą prie septynių tinklalapių, platinančių karinę propagandą ir kurstančių neapykantą.

Remiantis rezoliucija, TTJA įpareigojo telekomunikacijų bendroves blokuoti ir užtikrinti, kad galutiniams vartotojams nebūtų pasiekiamos šios interneto svetainės: ntv.ru, ren.tv, 5-tv.ru, 78.ru, 1tv.com, lenta.ru ir tass.ru.

TTJA nustatė, kad šiose svetainėse platinama karinė propaganda, teisinamas ir palaikomas agresijos nusikaltimų vykdymas, kurstoma neapykanta.

Nurodymas blokuoti šiuos tinklalapius galioja metus.

Užsienio kompanijos, iš dalies arba visiškai išėjusios iš Rusijos rinkos, darbą čia užtikrino 200 000 žmonių, skelbia „Forbes“. Didžiausias darbdavys – kompanija „MacDonald's“. Tiesa, ji skelbia, kad ir toliau moka atlyginimą savo 62 tūkst. darbuotojų Rusijoje.

Antra pagal darbuotojų skaičių įmonė, stabdanti savo veiklą Rusijoje – „Pepsico“. Šioje įmonėje Rusijos teritorijoje dirba 19 tūkst. darbuotojų. Trečioje vietoje – IKEA, Rusijoje turinti 15 tūkst. darbuotojų. Ši įmonė irgi skelbia, kad kol kas ir toliau moka savo rusų darbuotojams atlyginimus.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbs apie 800 mln. dolerių (729,3 mln. eurų) naują paramą Ukrainai saugumo srityje, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas; pranešimą ketinama paskelbti netrukus po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į JAV Kongresą.

Po šio pranešimo, planuojamo 11 val. 45 min. vietos (17 val. 45 min. Lietuvos) laiku, „vien per pastarąją savaitę paskelbta bendra (pagalbos) suma sieks 1 mlrd. dolerių“, antradienį vėlai vakare sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.

V. Zelenskis savo virtualiame kreipimesi į Kongresą trečiadienį vėl prašys suteikti daugiau pagalbos, kai kuriems JAV įstatymų leidėjams spaudžiant Baltuosius rūmus laikytis griežtesnės pozicijos dėl Rusijos invazijos.

123RF.com nuotr./JAV doleriai

Šeštadienį J. Bidenas patvirtino sprendimą skirti dar 200 mln. dolerių (182,4 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai. Tai papildė vasario 26 dieną Vašingtono patvirtintą 350 mln. dolerių (319,1 mln. eurų) sumą, taip pat skirtą karinei įrangai – tuo metu tai buvo didžiausias toks paketas JAV istorijoje.

Baltųjų rūmų pareigūnas nepateikė išsamios informacijos apie tai, kas bus įtraukta į naują 800 mln. dolerių paramą saugumui.

Europos Sąjunga, skelbdama naujų sankcijų Maskvai dėl jos karo Ukrainoje, antradienį uždraudė šampano, prabangių automobilių ir drabužių, brangių elektronikos ir sporto prekių eksportą į Rusiją.

Draudžiamų eksportuoti prekių sąrašas, kurio apimtis – 29 puslapiai, buvo publikuotas ES oficialiame leidinyje, kur skelbiami 27 valstybių bloko teisiniai sprendimai.

Pranešime išsamiai pristatomos ES lyderių praėjusią savaitę paskelbtos sankcijos.

Į skelbiamą ES sankcijų paketą įtraukta 15 asmenų, tarp jų oligarchai Romanas Abramovičius ir Germanas Chanas, taip pat Rusijos „propagandistais“ laikomi asmenys ir devynios pagrindinės Rusijos aviacijos, karo pramonės, laivų statybos ir mašinų gamybos įmonės.

123RF.com nuotr./Šampanas

Taip pat uždraustos investicijos į Rusijos energetikos sektorių ir pagalba jam. Draudžiamas plieno gaminių importas iš Rusijos. Kredito reitingų agentūroms taip pat uždrausta vertinti Rusijos institucijas ir įmones.

Prabangos prekių eksporto į Rusiją uždraudimas yra bandymas „nusitaikyti į elitą, į oligarchus“ Rusijoje, žurnalistams sakė vienas ES pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Europos Sąjunga antradienį įvedė sankcijas Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui ir virtinei kitų šios šalies oligarchų, paskelbusi ketvirtąjį priemonių paketą dėl Maskvos karo prieš Ukrainą.

R. Abramovičius, Anglijos „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas, ir kiti oligarchai buvo įtraukti į asmenų, kurių turtas ES, įskaitant superjachtas ir didžiulius namus, gali būti konfiskuotas ir kurie gali būti neįleidžiami į bloko teritoriją, sąrašą, sakoma Bendrijos oficialiajame leidinyje.

ES seka Didžiosios Britanijos ir Kanados, kurios praėjusią savaitę įtraukė R. Abramovičių į savo sankcijų sąrašus, pavyzdžiu. Londono sprendimas sustabdė skubų R. Abramovičiaus bandymą parduoti „Chelsea“ – apie jį buvo paskelbta kovo 2 dieną.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Romanas Abramovičius

Briuselis nurodė, kad R. Abramovičius „turėjo privilegijuotą galimybę susisiekti su prezidentu ir palaikė labai gerus santykius su juo. Šie ryšiai su Rusijos vadovu padėjo jam išlaikyti didelį turtą“.

„Jis yra vienas pagrindinių plieno pramonės grupės „Evraz“, kuri yra viena stambiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, akcininkų. Taigi jis gavo naudos iš Rusijos sprendimus priimančių asmenų, atsakingų už Krymo aneksiją arba Ukrainos destabilizaciją. Be to jis yra vienas iš pagrindinių Rusijos verslininkų, vykdantis veiklą ekonomikos sektoriuose, užtikrinančiuose didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją“, – sakoma dokumente.