Kovo 30-31 dienomis „Litexpo“ organizuojamoje parodoje „Karjera & Studijos 2022“ R.Jurkėnas skaitys ne vieną pranešimą, dalyvaus įvairiose diskusijose, taip pat susitiks su jaunuoliais, o jo kolegė, karjeros konsultantė Renata Škimelienė abi parodos dienas ves nemokamas karjeros dirbtuves. Jis neslepia, kad daugiau nei 10 metų konsultuodamas jaunimą karjeros klausimais, sutiko įvairių moksleivių, ne tik labai motyvuotų, žingeidžių, aktyvių jaunuolių, bet ir tokių, kuriuos tėvai atveda už rankos. Tačiau, pasak jo, kuo anksčiau padėsime vaikams pažinti savo potencialą, tuo jiems bus lengviau pasirinkti tinkamą specialybę ir mokymo įstaigą.
Ne diplomas, o žinios padaro žmogų sėkmingą
Pasak edukacinių bendrovių grupės „Kalba.Lt“ įkūrėjo, profesionalaus konsultanto karjeros ir vidurinio mokslo klausimais, norintys išsirinkti tinkamiausią specialybę, baigti mokslus, gauti diplomą ir sėkmingai siekti karjeros, turi pažinti savo potencialą. Tik pažindamas save ir savo gabumus, jaunas žmogus gali priimti teisingą sprendimą. Kitu atveju, išeikvos savo laiką, finansus ir bus nelaimingas. „Tiek vaikams, tiek jų tėvams nuolat kartojame, kad ne diplomas žmogų padaro sėkmingą, o specifinės žinios, kurios įgyjamos studijuojant aukštojoje mokykloje. Tik tada, kai konsultacijų metu sutariame, kad žmogui reikia žinių, o ne diplomo, kitas mūsų žingsnis būna išsiaiškinti, koks yra jaunuolio potencialas ir kokios žinios jam reikalingos.“
Karjeros konsultantas pastebi, kad, rinkdamiesi profesiją, jauni žmonės labai dažnai neatsižvelgia į du pagrindinius dalykus: kokias žinias pasirinktoje aukštojoje mokykloje įgys ir ar tikrai jie turi potencialą pasirinktai profesijai. „Vis dar didžiulis procentas jaunuolių, baigusių studijas, neįsidarbina pagal įgytą specialybę. Vis dar pasitaiko atvejų, kai žmogus nori būti inžinieriumi, nors jis visiškai „susipykęs“ su matematika. Aišku, labai stengiantis galima gauti inžinieriaus diplomą, bet toks žmogus inžinieriumi nedirbs. O dabar pažiūrėkime, kaip yra su vadybos studijomis: net aštuoniasdešimt procentų baigusiųjų vadybos studijas net nebando dirbti vadybininkais, nes neturi jokio vadybinio potencialo.
Panaši situacija ir su teise. Norinčiųjų studijuoti teisę ir ją studijuojančiųjų labai daug, tačiau tik nedidelis procentas baigusiųjų teisės studijas iš tiesų dirba teisinį darbą. O ką tuomet veikia likusieji? Kam, tuomet, jie įgijo specifinių žinių, kurių nenaudoja? Galbūt tuo metu, kol studijavo teisę, jie galėjo įgyti kitą, jų potencialą atitinkančią, kvalifikaciją, kuria dabar galėtų sėkmingai naudotis? Ir kas dėl to bus kaltas? Aukštasis mokslas? Studijų programa? O gal kaltas universitetas, kuris blogai ruošia specialistus? Tikrai ne. Ir studijų programa gera, ir universitete įgytos žinios geros, tiesiog savo karjeros kelią žmogus pasirinko ne pagal tikruosius savo gabumus.“
Daugelyje pasaulio šalių po diplomo gavimo yra matuojamas įsidarbinimo procentas – kiek baigusiųjų studijas dirba pagal įgytą specialybę. Tai – svarbus rodiklis, kuris tampa aktualus ir Lietuvoje. „Remiantis atliktais tyrimais, matome, kad, net ir baigę studijas Oksfordo ar Kembridžo universitetuose, ne visi jų absolventai dirba pagal specialybę.
Tyrimai rodo, kad tik 70 proc. šių prestižinių universitetų absolventų dirba pagal specialybę. O ką daro kiti? Pagalvokite, kokio lygio buvo jų žinios ir koks potencialas, jei įstojo į tokius universitetus. Kokie galėjo būti specialistai, jei būtų teisingai pasirinkę! Todėl visame šiame kontekste svarbiausias dalykas yra tai, kokias žinias žmogus gaus ir kaip jas pritaikys, o kaip vadinsis diplomas: „Marketingo ir vadybos“ ar tiesiog „Verslo vadybos “, nėra jau taip svarbu.“
Svarbiausia – nepasimesti tarp tūkstančių pasirinkimų
R.Jurkėnas pastebi, kad ne tik jauni žmonės, bet ir jų tėvai pasimeta studijų programų gausoje ir neretai dėl to padaro klaidų. „Galimų pasirinkimų tūkstančiai! Todėl, prieš renkantis aukštąją mokyklą ir studijų programą, pirmiausia, būtina išsiaiškinti, ar tos žinios, kurias įgis, atitinka žmogaus potencialą: kokie jaunuolio polinkiai, gebėjimai, interesai. „Tik tada, kai studijas rinksis pagal savo potencialą, žmonės galės džiaugtis sėkminga karjera. Iki šiol labai gajus požiūris, ypač tarp tėvų, kad svarbu gauti gerą diplomą, o visa kita – nesvarbu.
Tik tada, kai studijas rinksis pagal savo potencialą, žmonės galės džiaugtis sėkminga karjera.
Nuo sovietinių laikų likusi nuomonė, kad, jei gausi gerą diplomą, gausi ir gerą darbą. Dar pažintys šiek tiek turėdavo įtakos sėkmei, bet svarbiausia buvo diplomatas. Taip mąstė didžioji dalis Lietuvos. Tačiau tokie laikai jau baigėsi daugiau nei prieš 30 metų. Aišku, kad gal Oksfordo universitete galima gauti ir kiek kitokių specifinių žinių nei, pavyzdžiui, Vilniaus universitete, net jei studijų programa yra ta pati. Tačiau juk skirsis profesorių patirtis, laboratorijų įranga ir panašiai. Bet ką gaus ir ar tai atneš apčiuopiamos naudos, tai jau priklauso nuo to, ar studijos pasirinktos pagal konkretaus žmogaus potencialą. Kita vertus, koks skirtumas, kokio dydžio ar grožio laboratorija, jeigu visai neturi pašaukimo tai sričiai.“
Kaip identifikuoti savo potencialą?
Potencialo identifikavimas – tai savęs pažinimo kompetencija. O būdų save pažinti, pasak Ryčio Jurkėno, yra ne vienas. „Mes, karjeros konsultantai, potencialo nustatymui naudojame daugialypių prigimčių ir intelekto atpažinimo teoriją. Tai labai kompleksiška metodologija, sujungianti Vakarų psichologiją ir Rytų išmintį.
Taip pat taikome ir MNTEST testą, kuris leidžia išmatuoti polinkius ir kitus gabumus, tačiau tam padaryti yra ir kitų būdų. Įsivaizduokite, kad žmogus, kuris ruošiasi studijuoti ekonomiką, uždavus klausimą, kokie keturi privalomi dalykai bus dėstomi pirmame pusmetyje, negali atsakyti į šį klausimą. Tai kokių specifinių žinių jis siekia gauti? Ko jis mokysis? Kokie jo tikslai ir planai? Jeigu nežino, kokie moduliai bus dėstomi pirmame kurse, tai kaip jis gali suprasti, ar jam patiks šios studijos, ar ne? Ar jam tinka ta ekonomika, ar vis tik netinka?
Būtent todėl gruodžio mėnesį studentai pradeda piktintis universitetais ir aiškinti, kad jų pasirinktos studijos jiems netinka. O kai paklausi, kuo blogas universitetas, tuomet paaiškėja, kad jis tiesiog nekenčia matematikos, o studijuojant ekonomiką, pasirodo, aukštoji matematika yra privaloma. Tokios ir panašios kuriozinės situacijos susidaro todėl, kad jaunuoliai universitetą ir studijų programą renkasi nepasidomėję ir neįsigilinę iki galo“, – sako karjeros konsultantas, jau daugiau nei dvidešimt metų dirbantis su jaunais žmonėmis.
Karjeros konsultantas sėkmės recepto duoti negali
R.Jurkėnas sako, kad savęs pažinimas – tai ilgas procesas, o ne vienkartinis veiksmas. Ir, kol bus manančių, kad kažkas kitas, pačiam neįdėjus jokių pastangų, gali pasakyti receptą, kaip būti sėkmingam ir laimingam – niekas nepasikeis. „Norintys priimti teisingus sprendimus planuojant savo karjerą, turi ir patys įdėti daug pastangų ir darbo. Aš nė vienam negaliu pasakyti, kad ateityje jo karjera bus sėkminga. Galiu užvesti ant kelio, duoti daug informacijos ir namų darbų, tačiau juos reikės atlikti pačiam.
Galiu palydėti einant tuo keliu – tam skirtas karjeros koučingas. Tačiau tiek konsultacijos, tiek karjeros koučingas tik nurodo kelią, kurį reikės įveikti pačiam žmogui. Žmonės dažnai galvoja, kad sėkmę galima suprojektuoti vienkartiniu veiksmu: atsikelsiu ryte, nueisiu į konsultaciją ir gausiu atsakymą. Galiu pasakyti, kad tai – neįmanoma. Pasaulyje yra 45 tūkstančiai specialybių. Kaip ir kada perskaityti visų jų aprašymus? Kaip išsirinkti? Todėl savęs pažinimas yra būtinybė. Vien tam, kad išvažiuotumėte studijuoti ketverius metus, o vėliau suprastumėte, kad šios studijos buvo ne jums ir, kad baigęs studijas, šioje srityje dirbti nenorite?“
Žmonės dažnai galvoja, kad sėkmę galima suprojektuoti vienkartiniu veiksmu.
Įvardijo pagrindines klaidas, kurios daromos renkantis specialybę
Pasak R.Jurkėno, tėvai ne visada galvoja apie vaikų potencialą ir labai nori, kad jų atžalos rinktųsi tas profesijas, kurių specialistai daug uždirba arba tas, apie kurias patys jaunystėje svajojo. „Tačiau iš tiesų labai svarbu suprasti, kad sėkmingi žmonės yra tie, kurie dirba mėgstamą darbą ir dirbdami realizuoja savo potencialą, o tada ir geras uždarbis ateina savaime.
Didžiausia klaida daroma tada, kai specialybės pavadinimas, o ne vaiko potencialas lemia pasirinkimus. Būtent dėl šios priežasties – dėl neteisingai jaunystėje pasirinktos profesijos – šiandien matome tiek daug trisdešimtmečių ir keturiasdešimtmečių, siekiančių persikvalifikuoti ir iš esmės pakeisti savo profesiją, – sako R.Jurkėnas. – Kadangi aukštoji mokykla, o vėliau ir darbas buvo pasirinkti ne pagal polinkius ir gabumus, o pagal madą arba tėvų norus, atėjo momentas, kai žmonės suvokė, kad toje srityje, kurioje norėtų save realizuoti, neturi specifinių žinių. Todėl, jei tik turi galimybę, persikvalifikuoja. Kur kas geresnis variantas yra žinių praplėtimas: baigus bakalaurą ir padirbus keletą metų, galima pastebėti, kur ir kokių žinių trūksta, tuomet pagal tai pasirinkti atitinkamos srities magistro kvalifikacijas“.
Pataria, kada verta rinktis studijas Lietuvoje, o kada užsienyje
„Kalba.Lt“ įkūrėjas sako, kad studijos užsienyje jaunuoliams dažnai būna naudingos, nes atsiskyrimas nuo įprastos aplinkos ir kitokia kultūrinė patirtis sąlygoja savotišką jų „persikrovimą“. „Papuolęs į naują aplinką, kurioje niekas jo nepažįsta, neturi jokių nuostatų, žmogus gali kitaip pažinti save ir atskleisti savo potencialą. Toks atsiskyrimas labai padeda ir santykiams: atsiranda meilė tėvynei, šeimai, pinigų vertės supratimas“, – sako karjeros konsultantas.
Todėl jis rekomenduotų jaunuoliams mainų programose su užsienio mokyklomis dalyvauti iki 9 – 10 klasės. Taip, pasak jo, galima įgyti naujos patirties, išsiaiškinti, ar patinka studijuoti užsienyje. O vėliau, jau renkantis universitetą, pasirinkimą ar studijuoti Lietuvoje, ar užsienyje, turėtų lemti aukštosios mokyklos siūlomos studijų programos ir jų kokybė, o ne noras gyventi užsienyje.
Tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda šiemet bus skirta ne tik moksleiviams, jaunimui, ieškančiam savo alma mater bei karjeros kelio pradžios, bet ir studijas baigusiems, profesijas ir specialybes turintiems asmenims, galvojantiems apie esminius karjeros pokyčius bei norintiems jų siekti. Parodos metu lankytojai galės tiesiogiai pabendrauti su aukštųjų mokyklų atstovais, dalyvauti interaktyviose paskaitose ir įtraukiančiuose pranešimuose, įvairiose diskusijų grupėse, neformaliuose susitikimuose su mokymo įstaigų bei verslo atstovais, karjeros konsultantais, žinomomis asmenybėmis, švietimo srities autoritetais. Parodoje bus daug dėmesio skiriama ir ukrainiečių integracijai į Lietuvos darbo rinką, todėl kviečiami dalyvauti visi, kurie pasiruošę jiems padėti.
Parodos organizatoriai – Lietuvos parodų ir konferencijų centras „Litexpo“ kviečia nuo karo bėgančius Ukrainos gyventojus parodose apsilankyti nemokamai.
