Dabartinė situacija smarkiai skiriasi nuo rekordinių praėjusių metų, kai pensijų fondai buvo pakilę 30 proc., o bendra grynųjų aktyvų vertė sudarė beveik 5,91 mlrd. eurų. Uždirbta vidutinė metinė grąža, pasak Lietuvos banko, praėjusiais metais buvo didžiausia per visą pensijų fondų gyvavimą Lietuvoje.
„SEB Investicijų valdymo“ investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis pirmadienį spaudos konferencijoje sakė, kad karas Ukrainoje situaciją „nudažė kitomis spalvomis, bet net ir iki karo finansų rinkose buvo daug įtampos“ – stebėtas 10 proc. kritimas.
„Paradoksalu, bet prasidėjus karui pasaulio akcijų rinkos atsispyrė ir iki ketvirčio pabaigos pakilo beveik 7 proc. Investuotojai išliko pragmatiški, ciniški ir vertino, kad karas neturės didelės įtakos viso pasaulio ekonomikai“, – kalbėjo P.Kabelis.
Besivystančių šalių akcijų rinkos, kurios metų pradžioje atrodė stipriau, paskui krito 10 proc. ir daugiau.
Tuo metu obligacijų rinkai ketvirtis, pasak P.Kabelio, buvo sudėtingas.
„Kylant palūkanoms, stipriai pasikoregavo obligacijų kainos, turėjome situaciją, kai buvo daug kalbama apie infliaciją, apie griežtėjančią centrinių bankų politiką ir to rezultatas buvo tas, kad daug turto klasių ketvirtį pabaigė panašiame lygyje – krito apie 3-4 proc.“, – nurodė ekspertas.
Infliacija, kaip įvardijo jis, siekia dešimtmečiais nematytas aukštumas.
„Jeigu per penkerius metus JAV infliacija buvo sveika, 2 proc., vėliau atėjo pandemija, energetikos kainos smigo žemyn, daugelis kitų kainų krito ir infliacija atsidūrė arti nulio ribos. Po metų šoko aukštyn, daug kas tai vadino laikinu reiškiniu. Federalinė rezervų sistema (FED) tai vadino trumpalaike infliacija, bet klydo tiek FED, tiek daugelis ekonomistų, nes infliacija paskutiniais mėnesiais tik įsibėgėjo“, – sakė P.Kabelis.
Dėl šių priežasčių pensijų fondai pirmą ketvirtį baigė su neigiama grąža.
„Nematyta situacija, kad nepriklausomai nuo fondų rizikos lygių visi fondai baigė ketvirtį su maždaug 4-4,5 proc. neigiama grąža. Praėjusiais metais turėjome gerus rezultatus ir šis ketvirtis, galima sakyti, baigėsi neblogai, turint omenyje, kas įvyko“, – tvirtino jis.
„Investavimas į akcijų rinkas yra neatsiejamas nuo ilgesnių ar trumpesnių korekcijų. (…) Galime tikėtis, kad ir toliau, nepaisant turbulencijų, akcijų rinkos turi uždirbti solidžias 7-8 proc. grąžas“, – tvirtino jis.
„Pakylėtas energetikos sektorius“
Tuo metu „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas Darius Svidleras nurodė, jog dėl karo Ukrainoje „energetikos sektorius buvo pakylėtas“ dėl sparčiai kylančių naftos kainų. Taip pat teigiamai buvo paveiktas medžiagų sektorius, tačiau ilgo vartojimo prekių ir IT įmonės krito.
D.Svidleras atkreipė dėmesį ir į Rusijos finansų sistemos vaidmenį pasaulio finansų rinkoje.
„Rusija metų pradžioje sudarė apie 3-4 proc. besivystančių šalių akcijų indekso. Tuo tarpu žvelgiant į viso pasaulio mastą, ji sudarė mažiau nei pusę procento akcijų indekso. Jau kovo pirmąją savaitę dauguma akcijų indeksų sudarytojų pašalino rusiškas įmonių akcijas iš savo indeksų, o ketvirčio pabaigoje net obligacijų indeksų sudarytojai pašalino rusiškas obligacijas iš indeksų. Galima matyti, kad ketvirčio pabaigoje Rusijos finansų sistema buvo pilnai panaikinta iš pasaulinės rinkos. Tai turėjo įtakos ir pensijų fondams”, – teigė jis.
Pasak D.Svidlero, turtas pensijų fonduose yra plačiai paskirstytas – kad pensijos nebūtų priklausomos nuo vieno sektoriaus ar vieno regiono, esant dideliems svyravimams.
„Dėl to neigiama grąža per pirmą ketvirtį buvo kiek sušvelninta“, – nurodė D.Sedleras.
Metai dar gali baigtis su teigiama grąža
„INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas nurodė, kad visiškai negalima prognozuoti, kas finansų rinkose bus rytoj arba už mėnesio, tačiau ilguoju laikotarpiu kapitalo rinkos uždirba grąžą.
„Už 5, 10 ar 20 metų kapitalo rinkos kyla ir uždirba grąžą, nes įmonės yra pelningos, moka dividendus ir taip ilguoju laikotarpiu didina kapitalo vertę. Tikrai negalime sakyti, kas bus antrą pusmetį, bet ilguoju laikotarpiu kapitalo rinkos uždirba grąžą”, – tvirtino V.Rūkas.
Tuo metu P.Kabelis pažymėjo, kad galima tikėtis, jog metai baigsis su teigiama grąža.
„Jei bus daugiau teigiamų naujienų, metai turi neblogas naujienas užsidaryti su pliusu, nes pasaulio ekonomikos vystymosi, augimo prognozės, kad ir apkarpytos, vis dar yra teigiamos, įmonių pelnai turėtų augti“, – sakė P.Kabelis.
