Plungėje esančioje karšykloje staklės kone be perstojo dūzgia nuo rugsėjo iki pat Naujųjų. Karšyklos savininkas sako kasmet sulaukiantis vis daugiau klientų. Per sezoną – daugiau nei tūkstančio. Sukaršti vilnos žmonės čia atvyksta iš tolimiausių šalies kampelių ir net užsienio – Latvijos, Vokietijos, Anglijos ar Prancūzijos. Laukiančiųjų eilė sudaryta beveik iki metų galo.
„Mes esam iš už Telšių. Kitur nėr karšyklų. Karšykla dabar yra egzotika“, – tvirtina Lingėnų kaimo gyventoja Valė Drukteinienė.
Moterys sako pačių iš vilnonių siūlų numegztos kojinės, šalikas ar kitas drabužis – mielesnis nei pirktinis. Be to, rankų darbo mezginys – puiki dovana.
„Pradėjo dabar populiarėt. Seniau kažkaip nebuvo paklausos nei vilnom, nei mėsai, o dabar jau yra“, – teigia Lingėnų kaimo gyventoja Adelė Pocienė.
Daugiau kaip 70 metų senumo Vokietijoje pagamintomis staklėmis per sezoną Algis Uščinas sukaršia apie pustrečios tonos vilnos. Populiariausia – lietuviškos avies, nors tokioje vilnoje daugiausiai šiukšlių. Tačiau žmonės atneša karšti ir šuns, lamos ar kupranugario vilnos.
„Vos ne vienas Lietuvoj esu toks“, – sako A. Uščinas. Jis pasakoja, kad priima karšti vilnos kiekius nuo trijų kilogramų, kai kitos karšyklos – nuo 20–30 kg.
Be to, čia ne tik vilna karšiama, bet ir susukamas siūlas. Karšyklos savininkas sako, kol nebrangsta elektra, paslaugos nebranginantis. Sukaršti kilogramą vilnos kainuoja 5 Lt, susukimas – 10 Lt, o suverpimas – 15 Lt.
