2016 m. Konkurencijos taryba pripažino, kad konkurentės „Žagarės inžinerija” ir „Rovaltra”, dalyvaudamos viešajame pirkime technikai pirkti, derino komercinius pasiūlymus ir taip pažeidė Konkurencijos įstatymą. Už bendrovių sudarytą draudžiamą susitarimą, kuris ribojo konkurenciją, Konkurencijos taryba skyrė „Rovaltrai“ 70 400 Eur, o „Žagarės inžinerijai“ – 33 400 Eur baudas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2019 m. paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė, jog viešajame pirkime dalyvavusios minėtos bendrovės pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus ir iš anksto nustatė laimėtoją.
VAAT sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Iki šiol Konkurencijos taryba kreipėsi į teismą prašydama skirti asmenines sankcijas 20-ies bendrovių, nubaustų už kartelinius susitarimus, vadovams. Trims iš jų 2018 m. VAAT apribojo teisę 4 metams užimti vadovaujančias pareigas. Teismų sprendimų dėl asmeninės atsakomybės taikymo likusiems 16 įmonių vadovų dar laukiama.
Konkurencijos įstatymas numato, kad ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Papildomai taip pat gali būti skiriama bauda iki 14 480 eurų. Atsakomybė gresia ir tiems vadovams, kurie nutraukė darbo santykius su įstatymus pažeidusia bendrove, tačiau įtariami asmeniškai prisidėję prie pažeidimo.
