Sezoninis darbas aktualus ne tik jaunimui. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2016 metų gegužės 1-ąją dieną Lietuvoje buvo įregistruota daugiau nei 150 tūkst. bedarbių, iš kurių beveik 25 tūkst. jaunimas iki 29 metų.
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidento Tomo Bagdanskio nuomone, šis skaičius galėtų būti ženkliai mažesnis, jei žmonės būtų supažindinti su platesnėmis įsidarbinimo galimybėmis.
Laikinai įsidarbinti gali ne tik nekvalifikuoti darbuotojai
LĮĮA duomenimis, terminuotai įdarbintų asmenų skaičiaus kasmet sparčiai auga. 2012 m. tokia darbo santykių forma kiekvieną mėnesį vidutiniškai buvo įdarbinami 2626 darbuotojai, o 2015 m. – jau 4495. T.Bagdanskis pažymi, jog laikinasis įdarbinimas kol kas sunkiai išsivaduoja iš jį lydinčių stereotipų, pavyzdžiui, įsitikinimo, jog tokiu būdu darbą gali susirasti tik nekvalifikuoti darbuotojai.
„Galime sutikti, jog didžioji dalis sutarčių pasirašomos su nekvalifikuotais darbuotojais, tačiau taip pat nuolatos ieškomi ir konkrečių profesijų atstovai: IT specialistai, buhalteriai, slaugytojai, farmacininkai, virtuvės darbuotojai, kvalifikuoti darbininkai ir net vadovai“, – pastebi T.Bagdanskis.
Laikinas įdarbinimas yra aktualūs plačiam įmonių spektrui. Kvalifikuotų darbuotojų ir specialistų dažniausiai prireikia įmonės darbuotojui išėjus vaiko priežiūros atostogų arba ieškant pamainos apibrėžtam laikotarpiui – išaugus darbo apkrovoms, atostogų sezonu. Asociacijos duomenimis, kvalifikuotų darbuotojų ir specialitų poreikis taip pat auga. 2012 m. įdarbinti specialistai sudarė 23 proc., o 2015 metais – 28 proc.
Darbuotojai neturi mokėti už įdarbinimą
Laikas nuo laiko viešąją erdvę sukrečia istorijos apie darbdavių arba tariamų agentūrų apgautus žmones – nesumokėtus atlyginimus, reikalavimus susimokėti už surastas darbo vietas arba klaidingai nurodytas darbo sąlygas. Asociacijos prezidento teigimu, tokios situacijos dažniausiai kyla dėl informacijos stokos ir žmonių patiklumo.
„Šiuo metu laikinasis įdarbinimas yra griežtai reglamentuotas teisės aktais, įsigaliojusiais dar 2011 metais. Pagal juos, laikinojo darbo sutartis sudarantiems asmenims priklauso visos socialinės garantijos, o galimybė įsidarbinti privalo būti sudaryta nemokamai. Jeigu įdarbinimo paslaugą teikianti įmonė prašo susimokėti – tai jau rimtas pavojaus signalas. Atsakingos ir skaidrios įmonės niekada neims pinigų, procentų ar kitos formos atsiskaitymų už darbo suradimą”, – įspėja T.Bagdanskis.
Įdarbindamos žmones, agentūros perima ir didžiąją dalį darbdavio įsipareigojimų, tokių kaip dokumentų tvarkymas, buhalterinė apskaita, atlyginimų bei su jais susijusių mokesčių mokėjimas. Kadangi teisingas procesų tvarkymas yra aiškiai numatytas asociacijos etikos kodekse, dingsta neskaidrumo ar nepatikimumo rizika. Tokios įmonės taip pat įsipareigoja darbuotojus supažindinti su jų pareigomis, teisėmis bei su visa reikiama informacija.
Daugiausia darbuotojų reikia vasarą
Darbo ieškantiems žmonėms ar atostogaujantiems jaunuoliams vasara yra palankus laikas įsidarbinti. Atostogų metu suaktyvėjantis paslaugų sektorius bei išaugantis žemės ūkio darbuotojų poreikis ženkliai padidina darbuotojų paklausą. Asociacijos narė Daiva Valiukaitė pastebi, jog būtent šiuo laikotarpiu atsiranda didesnės galimybės legaliai įsidarbinti užsienyje.
„Ieškančių darbo suaktyvėjimas sietinas su mokslo metų pabaiga. Šis segmentas turi didžiausias galimybes ir norą įsidarbinti, juolab, jog dauguma jų geba kalbėti angliškai. Visų asociacijos narių tikslas – padėti žmonėms įsilieti į darbo rinką, o darbdaviams surasti žmonių, kai jų reikia“, – pažymi D.Valiukaitė.
Svarbi darbo patirtis
Anot žmogiškųjų išteklių specialistės, darbdaviai yra linkę rinktis patirties turintį kandidatą. Tačiau dažnas jaunas žmogus atsiduria užburtame rate, ypač kai trūksta darbo patirties. Tokiu atveju, net trumpalaikė darbo patirtis gali būti reikšminga.
„Gali atrodyti, kad sezoninis darbas nėra prestižinis ar sietinas su asmens išsilavinimu ir profesija. Visgi, vien faktas, kad žmogus dirbo, nors ir laikiną sezoninį darbą Lietuvoje ar užsienyje, darbdaviui parodo, kad jis siekė išnaudoti įvairias galimybes užsidirbti pats, o ne laukė, kol kas nors „nukris ant lėkštutės“. Iš to galima daryti išvadą, kad žmogus yra ryžtingas, aktyvus, savarankiškas. Tai neabejotinai darbdavys vertins pozityviai ir kandidatas įgys pranašumų”, – atkreipia dėmesį D.Valiukaitė.
Tokia darbo santykių forma suteikia daug galimybių pačiam darbuotojui – jis gali pats nuspręsti, kiek laiko ar kada dirbti. Darbuotojas gali įgyti naujos patirties, susipažinti su įmonės procesais, išmokti dirbti komandoje. Galų gale, turi galimybę suprasti, koks darbas patinka ir ko jis norėtų siekti karjeros srityje.
