INVEGOS generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas sako, kad kartu su kolegomis gali stebėti, kaip keičiasi Lietuvos verslininkų mentalitetas ir verslo kultūra. Taip pat jį vis dar stebina, kokių įdomių ir netikėtų verslo idėjų sukuria Lietuvos žmonės, pasinaudodami INVEGOS priemonėmis.
Stiprus prasmės jausmas
Tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA“ K. Motiejūnas papasakojo apie prasmės jausmą, kurį sukuria jo ir kolegų darbas, nes verslų, kuriems INVEGA padėjo užaugti, sustiprėti ar tiesiog išvengti gilios duobės, kasmet gausėja.
„Čia yra buvęs mūsų klientas, čia – taip pat. Ir dar ten matyti įmonė, kuriai esame suteikę finansavimą“, – taip, pašnekovo žodžiais, atrodo INVEGOS darbuotojų pasivaikščiojimas bet kurio didesnio Lietuvos miesto centre, kai verslai, į kuriuos investuota – kone kiekviename žingsnyje.
Lietuviškas verslas įgijo daug daugiau patirties visose srityse.
Tinklalaidės vedėjo Aido Puklevičiaus paklaustas apie ryškiausius verslo pasikeitimus, K. Motiejūnas atsakė paprastai: „Lietuviškas verslas įgijo daug daugiau patirties visose srityse. Šiandien verslas nepalyginamai geriau suvokia savo poreikius, yra kur kas geriau finansiškai išprusęs. Mums dėl to yra lengviau dirbti“.
Gausybė klientų ir 2,7 mlrd. eurų investicijų
„Stiprus verslas su INVEGA“ tinklalaidės vedėjas pastebėjo, kad dabar verslo aplinkoje yra kur kas didesnis finansavimo instrumentų pasirinkimas negu buvo prieš 20 metų.
„Džiaugiamės, kad laisvoji rinka verslams suteikia ir gali pasiūlyti vis daugiau paslaugų – mes pastebime akivaizdžią pažangą. Vis dėlto nuolat aktyviai analizuojame situaciją, kad nustatytume, kur vis dar reikia valstybės indėlio, kur susidaro vadinamieji finansavimo trūkumai, kuriuos pagal įstatymų numatytas metodikas nustato ekspertai.
Pavyzdžiui, tai tokios sritys kaip moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, startuoliai ar modernių technologijų diegimas, kur investicijų grąža gali būti lėta, tačiau, valstybės mastu, tokios investicijos labai naudingos. Taigi, verslo finansavimo srityje vis dar apstu darbo, kurį galime padaryti tik mes“, – konstatavo K. Motiejūnas.
Verslo finansavimo srityje vis dar apstu darbo, kurį galime padaryti tik mes.
INVEGOS vadovas suskaičiavo, kad per 21 metus įstaiga investavo daugiau nei 2,7 mlrd. eurų, o iš viso vienaip ar kitaip finansuota per 57 tūkst. verslų. „Didžiausią prasmę suteikia jausmas, kad padėjome verslams, kai niekas kitas jiems padėti negalėjo. Yra ne viena įmonė, kuri per savo verslo ciklą pasinaudojo ne viena, o 3 ar net 5 mūsų priemonėmis“, – dalijosi pašnekovas.
Kaip rodo istorija, INVEGOS klientu gali tapti ir dar tik verslauti ketinantis fizinis asmuo, ir didelė įmonė, kurios apyvarta yra šimtamilijoninė.
Atskleidė populiariausias priemones
K. Motiejūnas įsitikinęs, kad kryptingos ir pasvertos investicijos padeda sklandžiau ir darniau suktis Lietuvos ekonomikos mechanizmui. „Siekdami padėti išspręsti rinkos trūkumus, mes turime apie 30 veikiančių priemonių, pritaikytų tam tikroms situacijoms ir tam tikroms įmonėms“, – sakė jis.
INVEGOS duomenimis, populiariausia priemonė, kuria panaudoja didžiausia klientų dalis, yra palūkanų kompensavimas. „Valstybės lėšomis kompensuojame dalį investicinių paskolų palūkanų.
Pavyzdžiui, paėmusi paskolą iš banko ar kito privataus finansuotojo įmonė perka naują įrangą, kad pagerintų savo darbo našumą, konkurencingumą. Tada ji kreipiasi į INVEGĄ, kad mes pagal nustatytas taisykles kompensuotume palūkanas. Jeigu atitinka reikalavimus, verslas gauna kompensaciją.
Taip valstybė skatina privačias investicijas. Pagal šitą priemonę aptarnaujame apie 1,5–2 tūkst. klientų per metus“, – nurodė K. Motiejūnas.
Tuo tarpu priemonės, kurioms skiriama daugiausia pinigų yra garantijos. INVEGA gali suteikti garantijas gan didelėms verslo paskoloms – iki kelių milijonų eurų.
„INVEGOS garantijos padeda, kai verslas banke nori gauti paskolą, bet trūksta užstato. Mūsų garantijos atstoja užstatą. Per metus suteikiame ne mažiau negu 100 mln. eurų individualių ir portfelinių garantijų paskoloms“, – įvardijo INVEGOS vadovas.
Vis dar tenka griauti mitus
Tinklalaidėje buvo atkreiptas dėmesys, kad dalis gyventojų ir verslų INVEGOS priemones suvokia tarsi gelbėjimosi ratą skęstančiam, ant bankroto ribos atsidūrusiam verslui. Anot K. Motiejūno, šis įsivaizdavimas yra klaidingas. Užtektų trumpai pabendrauti su INVEGOS konsultantais, kad šis mitas būtų paneigtas.
Valstybė daugiausiai investuoja į perspektyvius, turinčius pagrįstus verslo planus, tvarius verslus.
„Valstybė daugiausiai investuoja į perspektyvius, turinčius pagrįstus verslo planus, tvarius verslus. Bet valstybės investicijos yra ypatingos tuo, kad gali prisiimti didesnę riziką“, – teigė K. Motiejūnas ir pridūrė, kad pirmiausia verslas turėtų išnagrinėti, ką gali pasiūlyti laisvoji rinka: bankai, rizikos kapitalo fondai, sutelktinio finansavimo platformos ir kt., o tik tada kreiptis į Nacionalinę plėtros įstaigą – INVEGOS interneto svetainėje yra pateiktos šiuo metu veikiančios priemonės su išsamiais aprašymais.
K. Motiejūnas sutinka, kad ne visos investicijos pasiseka – dalis verslų vis dėlto žlunga.
„Tačiau Lietuvos visuomenėje bankroto stigma mažėja – gyvenimas vienu projektu neprasideda ir nepasibaigia. O startuolių pasaulyje bankroto patirtis dažnai yra vertinama kaip privalumas, vertingos pamokos.
Bet garbingo elgesio, civilizuoto ir tvarkingo bankroto taisyklių lietuviškam verslui dar reikėtų pasimokyti“, – patirtimi dalijosi INVEGOS vadovas.
Kita vertus, K. Motiejūnas pastebėjo, jog lietuviški verslai yra atkaklūs ir išradingi. Artėjančių 2023 metų proga jis verslams palinkėjo stiprybės ir entuziazmo.
Daugiau apie verslo galimybes gauti finansavimą, klausykitės tinklalaidėje „Stiprus verslas su INVEGA” 15min, Youtube ir Spotify platformose.
