„Instagram“ platformoje pataruoju metu pasirodė nemažai reklamų anglų kalba, kuriose skelbiama, esą Lietuvoje žinomam startuoliui „Vinted“ labai trūksta darbuotojų, todėl ieškomi žmonės, kurie nuotoliu galėtų apdoroti užsakymus.
Skamba išties įtikinamai – šventinis laikotarpis greičiausiai lems ir padidėjusį pirkimų per šią programėlę skaičių, o skelbime net nurodytos trys pamainos, iš kurių siūloma pasirinkti patogiausią laiką.
15min nusprendė išsiaiškinti, kas už to slypi, ir kas nutinka susigundžius tokiu papildomo darbo pasiūlymu.
Nepuola reikalauti pinigų
Paspaudus nuorodą, vartotojas automatiškai nukreipiamas į „Whatsapp“ pokalbių programėlę.
Kompanijos atstovė prisistato vardu Sophie, ji supažindina su įmonės veikla, šiek tiek papasakoja apie darbo pobūdį. Pokalbis vyksta anglų kalba.
Kad nekiltų įtarimų, o kurgi dingo darbo „Vinted“ pasiūlymas, iškart pradedama pasakoti, kad būsimas „darbdavys“ – Londone įsikūrusi skaitmeninės rinkodaros ir komunikacijos kompanija, dirbanti su didžiausiais prekės ženklais jau daug metų.
Įpratę prie to, kad sukčiai kalba prasta anglų kalba, prisistato Afrikoje mirusio dėdės advokatais ar iškart prašo pinigų, greičiausiai pamanys, kad jie jau tikrai „nepasimaus“ ant internetinės apgavystės kabliuko, tačiau nereikėtų nuvertinti priešininko.
Sophie elgiasi kaip profesionali žmogiškųjų išteklių vadovė ir visiškai nepuola tų pinigų prašyti. Priešingai – ji pasakoja apie organizacijos darbo kultūrą, vidinę tvarką, būsimo darbo grafiką, užsimena apie apmokymus ir čia pat priduria, kad jie jokiais būdais nebus mokami. „Mes rimta bendrovė“, – patikina ji.
Vėliau ji pasiūlo šiek tiek susipažinti – atskleidžia savo gyvenimo detalių, paprašo prisistatyti. Pasakoja kad gyvena Londone, yra vieniša mama, mėgsta dirbti su žmonėmis, bendrauti.
Profesionalus verbavimas
Tuomet Sophie informuoja, kad prieš pradedant darbą teks praeiti trumpą mokymų kursą, kurių metu kandidatui bus parodyta, kaip dirbti su vidine kompanijos programa, bus galimybė išsiaiškinti apskaitos būdus ir sužinoti, kokių maždaug honorarų galima tikėtis.
Už sugaištą laiką žadamas pakankamai dosnus atlygis – po mokslų pirmas bandomąsias užduotis atlikę asmenys į sąskaitą iškart gaus 60–80 eurų.
Žadama, kad vėliau piniginę bus galima papildyti ir didesne suma, mat viskas priklauso nuo atlikto darbo kiekio – žadamas iki 3 tūkst. eurų atlyginimas.
Tiesą sakant, kai viskas dėstoma taip sklandžiai ir profesionaliai, kad net kyla įtarimų, jog tai galėtų būti realiai veikianti įmonė – 80 eurų atlygis už bandomąsias užduotis nėra tokia jau didelė suma, juk įmonė – ne saldainių kioskas Grigiškėse, sako turinti rimtų klientų.
Be to, ir atlyginimu „iki“ tam tikros sumos darbuotojai dažnai viliojami ir kitų kompanijų, kur tik įsidarbinus paaiškėja, kad maksimalią uždarbio sumą realybėje išties beveik neįmanoma pasiekti.
Tampa vis įdomiau, tad susirašinėjimas tęsiasi.
Sophie atsiunčia nuorodą į „Telegram“, per ten esą bus vedami nuotoliniai mokymai.
Pasiteiravus, dėl ko pasirinkta būtent ši programėlė, ji irgi turi atsakymą – esą taip paprasčiau. Kompanijos IT specialistai yra sukūrę specialius apmokymų botus ir automatizuotas technikas, kurios padeda per trumpą laiką išdėstyti medžiagą dideliam kiekiui žmonių.
Geriausia draugė, bet *yra papildomų sąlygų
Tris dienas Sophie nepavargdama ir kantriai viską aiškina ir elgiasi kaip labai draugiška kolegė, kurią taip ir norisi pakviesti pavakaroti penktadienį po darbų.
Užduotis tenka vykdyti paprastas, tačiau monotoniškas – paspaudus vieną mygtuką, iššoka lentelė – paspaudus kitą mygtuką ji užsidaro, o ekrane esanti uždarbio suma padidėja keliasdešimt centų.
Per dieną tokių paspaudimų reikalaujama padaryti du rinkinius po 40. Tačiau čia ir ištinka problema.
Po pirmosios paspaudimų serijos reikia kreiptis į kitą darbuotojų aptarnavimo specialistą, kuris paaiškina, kad jei per mokymų ir bandomųjų užduočių metu sąskaitoje nėra minimalios 101 JAV dolerį siekiančios sumos, tai teks iš savo pinigų įnešti 25 JAV dolerių depozitą, kad būtų galima darbuotis toliau.
Paprašyta paskolinti pinigų, draugiškoji Sophie pasako, kad niekaip negalėtų to padaryti, nes ją tuomet išmestų iš darbo už taisyklių nesilaikymą. Tačiau liepia neliūdėti ir pakviečia aplankyti Londoną, žada aprodyti apylinkes.
Jausdama, kad jaukas dar neprarytas, Sophie imasi įtikinėjimų:
„Prisiekiu Dievu, kad neleisiu tau prarasti nei vieno euro, jei per mane prarasi pinigus, kompensuosiu dešimteriopai! Gali padaryti mano žodžių ekrano nuotrauką“, – pareiškia rimtą argumentą.
Pareiškus, kad tai kvepia apgavyste, atsiunčiamas dar vienas sąžiningumo „įrodymas“ – sertifikatas, išduotas įmonei... pačios įmonės.
Darbo nesiūlė
Bendrovės „Vinted“ atstovai 15min paaiškino, kad panašių darbo pasiūlymų nei patys, nei per kitas įmones neplatino, o šis skelbimas tėra įmonės vardui kenkianti apgavystė.
„Apie šį socialiniuose tinkluose plintantį skelbimą žinome ir imamės veiksmų, jog jis būtų pašalintas, apie tai pranešėme „Meta“. Visi mūsų darbo pasiūlymai yra skelbiami mūsų karjeros puslapyje, todėl raginame kandidatus patikrinti oficialų puslapį, jei juos domina „Vinted“ darbo pasiūlymai.
Žinoma schema
Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius, komentuodamas šią apgaulės schemą teigė, kad ji nėra nauja – daugiau ar mažiau panašios internete veikia jau daugiau nei dešimtmetį.
Kartais siūloma spaudyti nuorodas arba žiūrėti filmukus internete, tačiau baigtis visuomet būna vienoda.
Pasiteiravus, koks galėtų būti sukčių tikslas – juk net kelios dienos nuolatinio bendravimo, investicijos į programas ir reklamą – pernelyg didelės pastangos, kad būtų galima pavogti vos 25 JAV dolerius, ekspertas teigė, kad grobis – nepalyginamai didesnis.
„Čia tik jums atrodo, kad na ką, pavogs tuos 25 dolerius, nėra didelė netektis, tačiau planas yra kitas – sutikę papildyti savo sąskaitą asmenys nukreipiami į „darbinės“ aplikacijos viduje esančią skiltį.
Ten prasideda tokios suktos schemos, kad net nepastebėsite, kaip suvesite savo „Smart-ID“ prisijungimo duomenis taip, kad jie galėtų ne tik vieną kartą ištuštinti jūsų sąskaitą, o dar pasidaryti programėlės kopiją pas save.
O tuomet jie jau galės viską – už jus pasirašinėti elektroninius dokumentus, daryti pavedimus ar net imti paskolas“, – įspėjo ekspertas.
M.Pareščiaus teigimu, ne visuomet sukčiai veikia vienodai – taktikos būna skirtingos.
„Pasitaiko atvejų, kuomet ne vartotojo prašo pervesti pinigus, kaip dabar, tačiau po tos, taip vadinamos, bandomosios užduoties, pasako, kad jūs esate šaunuolis ir uždirbote kažkokią simbolinę sumą.
Žmogus galvoja, kad jis gali apgudrauti sukčius ir iš jų pats išvilioti tuos keliolika eurų bei išlipti sausas iš balos, bet taip nenutinka – analogiškai būna pavagiami duomenys ir jau tuomet įsitaisote žymiai daugiau problemų, nei galėtumėte įsivaizduoti“, – įspėjo M.Pareščius.
Kaip atpažinti apgaulę?
Personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ atstovė spaudai Adelė Meškinytė 15min išvardijo kelis būdus, kaip galima atpažinti darbdaviais apsimetančius sukčius.
„Pirmieji netikro darbo skelbimo požymiai gali matytis jau pačiame skelbime. Jeigu pasiūlymas yra labai dosnus ar jo sąlygos yra ypač geros (pavyzdžiui, siūlomas gerokai didesnis darbo užmokestis, nei diktuoja rinka), o kriterijų kandidatui – mažoka, gali būti, kad jis nėra tikras. Žinoma, tai tik vienas iš signalų, tikrai gali būti, kad tai yra ypač geras pasiūlymas. Todėl į šį signalą reikėtų žiūrėti kitų požymių kontekste.
Atkreipkite dėmesį į skelbimo vietą – kokiame puslapyje šį skelbimą radote? Galbūt jį skleidžia neaiškus „Facebook“ puslapis, o ne oficiali įmonės paskyra?
Paprastai sukčiai nėra linkę naudotis tam skirtais darbo skelbimų portalais, nes ten gali būti lengviau „pagauti“ tikrojo darbdavio.
Mūsų pasiūlymas – būtinai peržiūrėti įmonės, su kuria šis žmogus sako dirbantis, puslapį. Atsidarius šios įmonės karjeros skiltį, turėtumėte rasti identišką skelbimą. Jeigu tokio skelbimo nėra, štai jums dar vienas „red flag“ (pavojaus ženklas, – red. past.). Jeigu toks skelbimas yra, aplikuokite tiesiai per oficialų puslapį.
A.Meškinytė akcentavo, kad išties yra bendrovių, kurios samdo kitas kompanijas, kad šios atliktų tam tikrus darbus, tačiau jos jokiais būdais nevykdo personalo atrankos – tam yra skirtos kitos krypties įmonės.
„Tikrai yra įmonių, kurios užsiima skelbimų sklaida/reklama, tačiau kalbai pasisukus apie patį samdos procesą, turėtume žiūrėti jau į personalo atrankų agentūras. Taigi, jeigu atranką vykdo „interneto paslaugas“ teikianti įmonė, tikrai gali kilti klaustukų“, – įspėjo A.Meškinytė.
Ji taip pat įspėjo, kad kandidatų ieškanti įmonė iš jūsų neturėtų prašyti pinigų atrankos proceso išlaidoms ar darbui padengti.
„Jeigu darbdavys yra iš užsienio, tokiu atveju įprastai darbdavys visų pirma kviečia pasikalbėti nuotoliu, kuomet aptariate ir būsimą darbo formą (ar ketinate dirbti iš savo šalies, ar kraustytis į darbdavio veiklos šalį) ir tik paskutiniame etape kalbama apie gyvą susitikimą. Beje, čia taip pat įprasta praktika – jeigu darbdavys nori pasimatyti gyvai atrankų metu, kandidatui lėktuvo bilietą jis nuperka pats, pasitinka jį oro uoste, kuruoja procesą.
Mokymai vyksta jau pasamdžius darbuotoją, pasirašius darbo sutartį. Taigi bet kokios kalbos apie mokymus atrankos metu gali taip pat indikuoti, kad po šia atranka slepiasi sukčiai“, – įspėjo specialistė.
15min verdiktas: melas. „Vinted“ neieško darbuotojų per neaiškias bendroves Londone, tai sukčių spąstai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
