Registrų centro duomenimis, birželio 1 dieną kreditorių susirinkime „Icor“ įmonės „Axis Industries“ iniciatyva „RTS Infra Construction“ pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. „Axis Industries“ valdo 50 proc. „RTS Infra Construction“ akcijų, o kreditorių susirinkimo protokole nurodoma, kad jos reikalavimų dydis bankrutuojančiai įmonei siekia 1,165 mln. eurų.
Dar 50 proc. „RTS Infra Construction“ akcijų valdanti bendrovė „Degeras“ kreditorių susirinkime nebalsavo.
Pasak Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Kęstučio Balčiūno, jis yra informuotas, kad įmonė skelbia bankrotą ir šiuo metu su teisininkais aiškinamasi, kaip užtikrinti garantinius darbus, be to, anot jo, centras yra sulaikęs garantiniams darbams skirtus pinigus. Pasak K.Balčiūno, pernai sausį pradėjusios veikti Kauno perdirbimo gamyklos statyboms ir įrangai yra 2 metų garantija, atskiriems darbams - 5, 10 ir daugiau metų garantija.
„Tas objektas pastatytas, priduotas, mes esame pasinaudoję sulaikomų pinigų garantija“, - BNS sakė K.Balčiūnas.
„Axis Industries“ atstovė Sigita Dabulė BNS nurodė, kad garantiniams darbams centras yra nurašęs 1,6 mln. eurų.
„Nemokia tapusiai įmonei „RTS Infra Construction“ bankroto procedūra paskelbta po to, kai Kauno RATC į savo sąskaitą nusirašė visą sutartyje numatytą garantinių darbų fondo sumą (apie 1,6 mln. eurų). Garantiniai darbai organizuojami iš garantinio darbų fondo“, – BNS atsiųstame komentare teigė S.Dabulė.
Paklaustas, ar bankrotas nekelia problemų centrui, K. Balčiūnas teigė, kad tai gali sukelti problemų, tačiau atliekų tvarkymo centras negali daryti įtakos bankroto procesams.
„Faktas, kad visi šitie procesai pareikalaus papildomų resursų, bet mes negalime daryti įtakos jų procesams, nei jų finansiniams reikalams, dėl ko jie ten gali bankrutuoti ar ne. Juo labiau, negalime pasakyti, kaip jiems tą veiklą vykdyti“,- BNS sakė K.Balčiūno.
Pasak jo, greičiausiai, jeigu kiltų problemų su perdirbimo gamykla, garantinius įsipareigojimus galėtų prisiimti ir kita ją stačiusi bendrovė „Autokausta“.
„Kadangi veikė jungtinės veiklos sutartimi, tai jeigu vienam blogai, kitas turi padėti“, - sakė K.Balčiūnas.
15min skelbė, kad 2013 metų gruodį estų valdoma „RTS Infra Construction“ laimėjo 32,8 mln. eurų vertės Kauno ir Kėdainių atliekų perdirbimo gamyklų konkursus ir jau po savaitės pusė šios įmonės akcijų buvo perleista įmonei SPV-13, kurios pusę akcijų 204 metų sausį įsigijo bendrovė „Degeras“. 2014 kovą SPV-13 tapo vienintele „RTS Infra Construction“ akcininke, tų pačių metų balandį „Axis Industries“ įsigijo pusę SPV-13 akcijų, tad vieninteliais „RTS Infra Construction“ akcininkais netiesiogiai tapo ši bendrovė karu su „Degeru“.
15min skelbė, kad „Degero“ akcininkai yra su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos buvusiu lyderiu Rolandu Paksu siejamo verslininko Vytauto Banio verslo partneriai, „šiukšlynų milijonieriai“, kurie yra susiję su nemažai atliekų rūšiavimo gamyklų ir kituose Lietuvos regionuose.
Visi „Šiukšlynų milijonierių“ tekstai – specialiame polapyje.
Regsitrų centro duomenimis, „Degero“ akcininkai yra V.Banio bendražygis Tautvilis Paulius Jurėnas, tos pačios kompanijos kontroliuojama bendrovė „City Properties“ ir bendrovė „Derika“, valdoma Telšiuose registruotos įmonės „Ontra“. Ją anksčiau kontroliavo V.Banio „Vėtrūna“, o nuo 2011 m. gegužės šią įmonę valdo „šiukšlynų milijonierius“ iš Baltarusijos S.Parfenchykas.
Įmonė „Axis Industries“ priklauso koncernui „Icor“. Jį per Estijos bendrovę „Global Energy Consulting“ valdo Andrius Janukonis, Gintautas Jaugielavičius ir Linas Samuolis.
15min išsiaiškino, kad „RTS Infra Construction“ akcininkai Registrų centrui teikė neteisingus duomenis. Savo pėdsakus jie slepė užsienyje ir kitaip dangstė savo bendradarbiavimą. Ši istorija – kaip detektyvinis filmas. Joje mirga elementai, rodantys galimus nešvarių žaidimų ir susitarimų požymius, dalijantis didžiulį mūsų visų pinigų maišą. Apie tai galite skaityti 15min tyrime.
Kas tie „šiukšlynų milijonieriai“, susipažinti galite interaktyviame 15min žemėlapyje ir vaizdo siužete.
Po 15min publikacijų, kuriose atskleisti dokumentų klastojimo (esminiai duomenys apie įmones, akcininkų sudėtį pateikiami atgaline data), fiktyvių bendrovių steigimo, melagingų duomenų Registrų centrui pateikimo faktai, leidžiantys pagrįstai manyti, kad neteisėtai veikiant rašiniuose minimiems asmenims valstybei galėjo būti padaryta didelė žala, Seimo narė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Konkurencijos tarybą.
Konkurencijos tarybai keliamas klausimas, ar įmonės, kurios laimėjo viešųjų pirkimų konkursus ir Lietuvos miestuose pastatė MBA įrenginius, nepažeidė sąžiningos konkurencijos principų. Publikacijoje pateikti faktai apie Vilniaus MBA gamyklos statybos konkursą laimėjusios kompanijos „Energesman“ bei Kauno ir Kėdainių MBA įrenginių statytojos „RTS Infra Construction“ akcijų mainus leidžia įtarti buvus kartelinius susitarimus tarp rašinyje minimų verslininkų, rašoma Seimo narės pranešime spaudai.
Už 127 milijonus eurų Lietuvoje buvo pastatyta 10 atliekų rūšiavimo gamyklų. Aplinkos ministro Kęstučio Navicko teigimu, Lietuvai užtektų tik trijų tokių gamyklų. Nors veikia net 10, jos nepateisino investicijų ir iki šiol nepasiekia keliamų tikslų.
Beje, tai nėra pirmas kartas, kai bankrutuoja bendrovė, pastačiusi atliekų rūšiavimo gamyklą už milijonus eurų. 15min skelbė, kad panašus likimas ištiko konkursą Klaipėdoje laimėjusią įmonę „NEG Energy“, kuri dabar taip pat yra ant bankroto slenksčio.
„NEG Energy“ yra taip pat valdoma V.Banio ir jo verslo partnerių, bendrovių: „AEnergija“, „New energy group“, „Segestra“ ir „City Properties“. Įmonę „AEnergija“ valdo T.P.Jurėnas, „New energy group“ akcininkas – Saulius Velička, bendrovę „Segestra“ per dar kelias įmones valdo baltarusis S.Parfenchykas, įmonę „City Properties“ anksčiau valdė Rolandas Amšiejus, o nuo 2015 metų bendrovės vienintelis akcininkas yra Adolfas Ginaitis.
Ši įmonė, kitaip nei Kauno atveju, pagal sutartį turėjo ne tik pastatyti MBA gamyklą Klaipėdoje, bet ir penkerius metus ją valdyti, tačiau sutartis su „NEG Energy“ jau nutraukta.
