„Patirtis parodo, kad viena darbo vieta LEZ sukuria tris darbo vietas už jos ribų. Planuoja, kad Kauno LEZ pradėjus veikti visoms 16 įmonių, darbuotojų skaičius padvigubės – bus sukurta 500 darbo vietų“, – antradienį spaudos konferencijoje pasakojo Kauno LEZ valdymo generalinis direktorius Vytautas Petružis.
Didžiausias investuotojas Kauno LEZ – kogeneracinę elektrinę statyti ketinanti suomių bendrovė „Fortum Heat Lietuva“. Jos investicijos sieks apytiksliai 690 mln. litų.
Pasak V.Petružio, laisvųjų ekonominių zonų privalumas – jose dažniausiai įsikuria aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės.
„Ateina naujos technologijos, paprastai tiesioginių investicijų kapitalas migruoja iš išsivysčiusių šalių į mažiau besivystančias,o iš išsivysčiusių šalių ateina investicijos ir atneša aukštesne technologijas. Jos reikalauja kvalifikuotesnių darbo vietų, auga bendruomenės kvalifikacija“ – kalbėjo jis.
Pasak jo, LEZ'ai yra vieta ir investicijoms, ir reinvesticijoms – dėl patogių lengvatų, geros geografinės padėties, tai yra išskirtinė vieta, kur darbo vietos kuriamos sparčiau.
„Patirtis parodo, kad viena darbo vieta LEZ sukuria tris darbo vietas už jos ribų. Planuojama, kad Kauno LEZ pradėjus veikti visoms 16 įmonių, darbuotojų skaičius padvigubės – bus sukurta 500 darbo vietų“, – pasakojo Kauno LEZ valdymo generalinis direktorius.
Daugiau nei šimtą milijonų litų į Kauno LEZ ketina investuoti šilumos izoliacinių plokščių gamybos įmonė „Finnfoam“, pieno perdirbimo įmonės „Pienas LT“ ir suomių energetikos įmonė „Fortum Heat Lietuva“, kuri į kogeneracinę jėgainę Kaune ketina investuoti 690 mln. litų.
Šių metų pradžioje buvo pasirašytos investicijos su „Raguva“ ir suomių „Finnfoam“.
Kauno LEZ įmonės nuo bendrovės įkūrimo pradžios investavo 210 mln. litų. Be 16 bendrovių, Kauno LEZ veiklą vykdo dar beveik 20 LEZ statuso neturinčių įmonių.
Kauno LEZ šiuo metu investicijų pritraukimu nusileidžia Klaipėdai. Klaipėdoje pritrauktos investicijos sieki 1,5 mlrd. litų, o Kaune – 1,3 mlrd. litų.
Kodėl mes būdami dvigubai didesniu miestu turime tokį pat pasiekimą kaip Klaipėda? Valstybė ir savivaldybės į Kauno LEZ investavo gerokai mažiau, 25 milijonai investuota į Klaipėdą, o į Kauną – tik 3 mln. litų“, – kalbėjo jis.
