Kaip informuojama Kauno rajono savivaldybės pranešime spaudai, V.Petružis pastebėjo, kad maitinimo įstaiga sparčiai besiplečiančioje pramoninėje zonoje yra būtina. Retkarčiais čia vyksta greito maisto tiekėjų dienos, bet to nepakanka. Direktoriaus teigimu, maitinimo įstaiga galėtų atsirasti Verslo gatvėje, kuriame nors iš planuojamų biurų pastatų. Tariamasi ir dėl patalpų sporto klubui.
Kauno LEZ jau yra 27 investuotojai, sukurtos 3 456 darbo vietos ir pritraukta 489 mln. eurų investicijų, iš kurių 70 proc. – tiesioginės užsienio investicijos.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebėjo, kad LEZ taptų dar patrauklesnė, jei čia veiktų vaikų darželis. Mero įsitikinimu, toks objektas galėtų atsirasti sutelkus Kauno LEZ valdymo bendrovės, čia įsikūrusių įmonių ir savivaldybės jėgas.
V.Petružis pagyrė investuotojus, kurie ne tik kuria darbo vietas, stato įmones, bet ir šalia jų formuoja žaliąsias zonas. Viena tokių – beveik 13 ha sklype besikurianti amerikiečių kompanija „Hollister“. Nemažą dalį šio sklypo verslininkai ketina apželdinti ir skirti poilsiui.
V.Petružis informavo politikus, kad Kauno LEZ jau yra 27 investuotojai, sukurtos 3 456 darbo vietos ir pritraukta 489 mln. eurų investicijų, iš kurių 70 proc. – tiesioginės užsienio investicijos.
Tądien Kauno LEZ lankėsi ir vienos didžiausių Vokietijos įmonių „Hella“ vadovas Lietuvoje Piotras Michaelis Jareckis. Ši kompanija gamina elektronikos prietaisus automobilių pramonei. Jau kitąmet Karmėlavos seniūnijoje, tarp oro uosto ir Sergeičikų kaimo, turėtų atsirasti šios įmonės pastatas.
Prie kelio Kaunas–Jonava kyla pirmasis Kauno LEZ biurų pastatas, kurį stato UAB „Foneta“. Šiuolaikinius vartus įvairioms pasaulio rinkoms gaminančios „Ryternos“ kaimynystėje kuriasi „Kopos“ spaustuvė.
„Šiemet Kauno LEZ įvyko tikras proveržis“, – konstatavo V.Petružis.
Jis pastebėjo, kad į infrastruktūrą – kelius, apšvietimą, komunikacijas – Kauno LEZ valdymo bendrovė investavo 6,2 mln. eurų, šiemet planuojama investuoti dar 2 milijonus. Nemažai prisideda ir Vyriausybė bei savivaldybė, investavusios 4,47 mln. eurų.
Direktorius tvirtino, kad kuriant LEZ infrastruktūrą dar daug reikės nuveikti: tiesti lietaus nuotekų tinklus, kelius, įvažas, elektros kabelius.
V.Makūnas pasidžiaugė, kad Karmėlavos seniūnijoje veikiantys verslininkai gręžiasi į vietos bendruomenę. Savivaldybė jau parengė Ramučių kultūros centro rekonstrukcijos projektą, prie kurio ketina prisidėti ir verslas. Dideli darbai vyksta Karmėlavos Vilniaus ir Ramučių Centrinėje gatvėse, juos žadama užbaigti iki metų pabaigos.
