„Esame suplanavę daug svarbių pokyčių, kurie bus įgyvendinami oro uostui nestabdant veiklos. Keleiviai iš Kauno galės laisvai skraidyti ir naudotis oro uosto paslaugomis, kartu tarsi išpakuodami vieną naujovę po kitos. Iki 2025 metų vidurio terminalas palaipsniui pasikeis ir savo išore, ir vidumi“, – sako Giedrius Paulikaitis, Lietuvos oro uostų Technologijų vystymo skyriaus vadovas.
Diegs, derins ir jungs daug sistemų
Rengiant Kauno oro uosto terminalo rekonstrukcijos projektą kertinis akmuo buvo technologinė infrastruktūra. G.Paulikaitis pripažįsta, kad suderinti oro uosto technologijų poreikį ir architektūrinius sprendimus projektuotojams buvo nemenkas iššūkis.
Oro uoste bus pritaikytos pažangios bagažo valdymo, savarankiško bagažo atidavimo, bagažo sutikrinimo, keleivių registravimo (CUPPS) sistemos, taip pat bus diegiama moderni eilių valdymo sistema ir kiti sprendimai.
„Oro uostas iš esmės yra sudėtingas, daug procesų apimantis „gyvas“ mechanizmas. Ne visos naujovės bus matomos keleiviams, tačiau jų įtaka keliavimo patirčiai ir paslaugų kokybei bus ženkli. Pavyzdžiui, nauja bagažo sutikrinimo sistema padės užtikrinti, kad nė vienas keleivis negalėtų išskristi be savo registruoto bagažo. Taigi, bagažo paklydimo rizika smarkiai sumažės“, - pasakoja G.Paulikaitis.
Pasak jo, dar vienas didelis iššūkis bus ne tik įdiegti, bet ir suderinti tarpusavyje susijusias technologijas, kad visas mechanizmas veiktų sklandžiai kaip orkestras.
Tarp naujovių – ir savitarnos sprendimai
Atnaujinta bagažo valdymo sistema Kauno oro uoste sukurs 4 saugumo lygių bagažo patikrą, kurią įgalins kompiuterinės tomografijos technologija veikiantis rentgeno aparatas (angl. EDS Explosive detection system).
Dar viena naujovė – keleiviai galės savarankiškai atiduoti bagažą. Vieno žingsnio savitarnos sprendimas parinktas kaip universaliausias ir patogiausias tokio dydžio oro uostui. Speciali įranga keleiviams leis tiek atsispausdinti bagažo žymą, tiek priduoti bagažą vienoje vietoje – bagažo registravimo procedūros veiks greičiau ir paprasčiau.
Paprasčiau taps ir registruotis skrydžiui. Po rekonstrukcijos keleiviai galės naudotis net 12 registracijos stalų ir 6 laipinimo vartais, kuriuose bus įdiegta RESA keleivių registravimo sistema (angl. Common use passenger processing system - CUPPS).
„Šiuo metu CUPPS sistemą prižiūri antžeminio aptarnavimo bendrovė, kuri ir vykdo keleivių aptarnavimą, registraciją į skrydį. Įgyvendinant permainas šią paslaugą į savo rankas perims Lietuvos oro uostai – taip siekiame užtikrinti maksimalų universalumą, plėtrą, savalaikę techninę priežiūrą bei atnaujinimus. Taip pat šis žingsnis atvers kelią visuose oro uostuose naudoti vieningus technologinius sprendimus“, - akcentuoja G.Paulikaitis.
Keleiviams – daugiau erdvės
Pagal Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros projektą bus išplėstos šoninės pastato dalys, tad atvykimo ir išvykimo erdvės taps didesnės. Bendras terminalo plotas išaugs apie 4400 kv. metrų.
Naujovės apims visus tris Kauno oro uosto terminalo aukštus. Bus išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, keleivių lauks didesnės Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonos, atsivers papildomos erdvės laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti.
Didesnės terminalo erdvės atvers galimybę vienpusiams koridoriams, kurie padidins keleivių saugumą. Svarbiausia šių koridorių paskirtis – užtikrinti, kad iš nekontroliuojamos zonos į kontroliuojamą zoną nepatektų keleiviai, daiktai ar pašaliniai asmenys. Ši Lietuvos oro uostų naujiena palengvins darbą aviacijos saugumo specialistams ir dalį komandos pajėgumų leis nukreipti kitoms užduotims atlikti.
Įvairiose terminalo vietose atsiras ir nauja eilių valdymo sistema. Ši sistema bus įdiegta net keliose zonose: aviacijos saugumo patikros, registracijos stalų, pasienio patikros (atvykimo ir išvykimo) salėse. Sistema oro uosto darbuotojams suteiks realius duomenis apie zonų užimtumą, eiles kritinėse terminalo vietose. Tai leis efektyviau valdyti žmonių srautus, planuoti ir paskirstyti komandos resursus.
Per valandą galės aptarnauti 6 skrydžius
Atnaujinta infrastruktūra Kauno oro uoste leis aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą (dabar aptarnaujama iki keturių vienu metu). Skaičiuojama, kad nuo 2025-ųjų vidurio čia keleivių aptarnavimo pajėgumai iš viso augs du kartus iki 2 mln. keleivių per metus.
Su Kauno oro uosto ir Vilniaus oro uosto terminalų plėtra 2025-aisiais Lietuvos oro uostai įgyvendins vieną iš organizacijos strateginių tikslų – išplėsti turimą oro uostų infrastruktūrą (keleivių terminalus), kad per metus ji bendrai turėtų visas galimybes patogiai ir efektyviai aptarnauti 10 mln. keleivių.
