Ketvirtadienį nuspręsta įpareigoti Kauno savivaldybės administracijos direktorių Dainių Ratkelį iki birželio 1 d. patvirtinti naują savivaldybės įmonių valdybų sudarymo aprašą.
Kaune veikia 15 savivaldybės įmonių.
Verslo tarybos siūlymu, valdybas sudarys verslo asociacijų, visuomeninių organizacijų, ir susiję su įmonių veiklos sritimis valstybės tarnautojai.
Valdybas sudarys verslo asociacijų, visuomeninių organizacijų, ir susiję su įmonės veiklos sritimi valstybės tarnautojai.
Šiuo metu Kauno savivaldybės įmonių valdybos sudaromos valdančiųjų partijų Kauno taryboje susitarimu. Tik bendrovių „Kauno vandenys“ ir „Kauno energija“ valdybas sudaro specialistai, o ne politikai.
Bendrovėje „Kauno vandenys" nauja valdyba sudaryta po kilusio korupcijos skandalo, o „Kauno energijoje“ – kilus diskusijai dėl miesto šilumos ūkio strategijos.
Pasak Verslo tarybos nario, transporto įmonės „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, valdybos, likusios be politikų, taps stabilesnės, nepriklausys nuo politinių intrigų ir permainų. „Tai leis koncentruotis į efektyvesnį darbą“, – įsitikinęs jis.
L.Skardžiukas 15min.lt sakė savo kailiu patyręs, ką reiškia dirbti savivaldybės įmonėje, kurioje verda politinės intrigos. „Kautra“ iki 2004 metų privatizacijos priklausė Kauno savivaldybei. Prieš pat privatizaciją L.Skardžiuką politikų valdoma valdyba apkaltino dėl neefektyvaus darbo, nors bendrovės pajamos tuo laikotarpiu didėjo.
„Politikų spaudimas ir nežinia, kuo gali būti bet kada apkaltintas, kiekvieną gali išvaryti iš proto“, – aiškino L.Skardžiukas.
„Politikų spaudimas ir nežinia, kuo gali būti bet kada apkaltintas, kiekvieną gali išvaryti iš proto“, – aiškino L.Skardžiukas.
Dvi frakcijos, esančios valdančiojoje koalicijoje, nepritarė siūlymui depolitizuoti valdybas. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnė Aušra Ručienė teigė, kad nereikėtų į valdybas skirti savivaldybės tarnautojų. „Tokiu atveju įmonių valdymas būtų perduotas į vienos partijos rankas, kurios daug narių dirba savivalybėje. Nemanau, kad tikslinga valdymą atiduoti ir privatiems verslininkams“, – mano ji.
Frakcijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis Stasys Buškevičius aiškina, kad verslo ir visuomenės interesai gali skirtis. „Verslininkai siekia pelno, o savivaldybės funkcija atstovauti viešam interesui. Verslo atstovai nėra atskaitingi rinkėjams, todėl jų atsakomybė bus dar mažesnė nei politinių partijų ar visuomeninių judėjimų deleguotų atstovų“, – teigė jis.
Kitos valdančiosios Tėvynės sąjungos–Krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Gintarė Skaistė pareiškė paramą verslininkų idėjoms. „Pastaraisiais metais savivaldybės įmonėse matomi korupcijos skandalai įpareigoja kurti naują valdymo modelį. Pagal dabartinę vidinę savivaldybės patvirtintą tvarką, egzistuoja tik vienintelis reikalavimas įmonių valdybų nariams – aukštasis išsilavinimas. Mūsų nuomone, toks kriterijus yra nepakankamas norint užtikrinti efektyvų įmonės valdymą“, – kalbėjo G.Skaistė.
Tokią poziciją palaiko ir Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas. „Dar užpernai ši idėja buvo pasiūlyta Verslo taryboje, reikėjo laiko, skandalų savivaldybės įmonėse, kol jai ėmė pritarti dauguma frakcijų“, – sakė miesto vadovas.
Kauno tarybos opozicinės Darbo, Liberalų sąjūdžio, „Vieningo Kauno“, „Dirbam Kaunui“ frakcijos pritarė siūlymui formuoti valdybas be politikų.
Verslo tarybą sudaro Kauno miesto savivaldybės, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai.
