Tai jau antra įmonė, prašanti tokio tyrimo – jo ketina prašyti ir Vilniaus savivaldybės valdoma bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), kuri kitais metais perims „Vilniaus energijai“ dabar nuomojamą miesto šilumos ūkį, kurio dalis – trečioji Vilniaus termofikacijos elektrinė – buvo uždaryta nuo sausio.
KTE atstovas Arūnas Armalis BNS informavo, kad bendrovė dėl galimų pažeidimų elektros rinkoje sausio 7 dieną kreipėsi į Konkurencijos tarybą, Energetikos ministeriją, Kainų komisiją, Seimo energetikos komisiją ir Vyriausybę.
„Prašome ištirti, ar priimant sprendimą remti išskirtinai vieną valstybės kontroliuojamą įmonių grupę „Lietuvos energijos gamyba“ ir Lietuvos elektrinę, nebuvo pažeista konkurencinė aplinka ir atsižvelgta į įtaką kainoms vartotojams“, – BNS sakė A.Armalis.
Jo teigimu, KTE įsitikinimu, skiriant lėšas reikalingų rezervinių galių išlaikymui, turėjo būti rengiamas konkursas.
„Lietuvoje esančios kogeneracinės elektrinės, taip pat ir KTE, yra ženkliai efektyvesnės. (Vyriausybės sprendimas – BNS) iškreipė konkurenciją elektros rinkoje, nes efektyviau ir pigiau galinčios dirbti elektrinės buvo eliminuotos ir išimties tvarka lėšos skirtos vienai elektrinei“, – kalbėjo A.Armalis.
Konkurencijos tarybos atstovė Viktorija Urbonavičiūtė BNS patvirtino, kad taryba antradienį gavo KTE prašymą. Anot jos, taryba šiuo metu analizuoja prašymą ir spręs, ar pradėti tyrimą.
Energetikos ministro atstovas Mantas Dubauskas BNS antradienį teigė, kad šiuo metu sprendžiama dėl elektros rezervų aukcionų, kurie būtų rengiami jau 2017 metais.
„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas mano, kad tokie aukcionai ateityje galėtų būti rengiami, tačiau esama rizikos, kad juose galėtų dalyvauti, pavyzdžiui, ir Latvijos „Latvenergo“ – tokiu atveju Lietuvos elektrinės rizikuotų netekti viso rezervo, siekiančio apie 500 megavatų. Pasak jo, taip jau yra buvę praeityje – tuomet aukcionas buvo atšauktas.
M.Dubauskas perspėjo ir dėl kitos rizikos – dabar LEG, kuri iš esmės yra rezervinė, iš galios rezervui skiriamų lėšų padengia pastoviuosius kaštus, kurie nepakistų ir tuo atveju, jei įmonė pasidalintų rezervą su kitomis termofikacinėmis elektrinėmis, todėl LEG išlaikymui tektų ieškoti papildomų lėšų.
Galios rezervas reiškia, kad elektrinė yra pasirengusi bet kuriuo metu, paprašius „Litgrid“, gaminti elektrą. Tai paprastai daroma, jeiLietuvoje atsiranda elektros trūkumas.
Kainų komisijos patvirtintame šių metų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžete vienintelei LEG rezervui palaikyti skirta 28,522 mln. eurų. Kitos termofikacijos elektrinės iki šiol gaudavo VIAP kvotas, kurios nuo šių metų panaikintos.
