Depozitas, anot jo, imamas, o taros neduodama, perkant ir kitus gėrimus, pavyzdžiui, alų.
Pamąstykit, kai arenoje būna 12 000 sirgalių, kiek po tuos 10 ct jie prisirenka, – teigė renginių lankytojas.
„Dėl to nenuskursiu, bet ima pyktis. Pirkau „Coca-cola“ gėrimą. Pardavėja pasakė kainą – 1,5 euro, tačiau po sekundės pasitaisė ir nurodė, kad turiu mokėti 1,6 euro. Įmušė šią sumą į kasą. Paaiškino, neva tas 10 ct – užstatas už buteliuką. Pagalvokit, kiek per renginį tokių po 10 ct priskaičiuoja. Už ką imamas tas depozitas? Taros tai neduoda“, – piktinosi vyras.
Jis prisipažino esantis didelis Kauno „Žalgirio“ sirgalius, dažnai besilankantis koncertuose „Žalgirio“ arenoje. Tad ši situacija jį itin glumina. Gėrimų pardavimo vietų arenoje – 8–10. Visur – tas pats asortimentas. Tad vyras daro prielaidą, kad taip žmones apiplėšinėja viena įmonė.
„Gaila žmonių. Pamąstykit, kai arenoje būna 12 000 sirgalių, kiek po tuos 10 ct jie prisirenka. Renginio metu juk nepakanka išgerti vieno buteliuko gaiviųjų gėrimų ar alaus... Žmonių minios, tad nenorėjau ilgai aiškintis“, – teigė arenos lankytojas.
„Žalgirio“ areną valdanti įmonė UAB „Kauno arena“ patikino, kad prekybos vietose joks užstatas už tarą iš klientų neimamas.
Bendrovė neturi teisės reguliuoti/nustatyti ir nereguliuoja/nenustato „Žalgirio“ arenoje maisto produktais prekiaujančių įmonių prekių, tarp jų ir gėrimų, kainų. Jas nustato ir reguliuoja pačios įmonės.
Stiklinė ir skardinė tara, anot „Kauno arenos“ atstovų, o tam tikrais retais atvejais ir plastikinė tara, neatiduodama žiūrovams dėl pačių žiūrovų ir renginių dalyvių saugumo.
Po renginio likusią gėrimų tarą, teisės aktų nustatyta tvarka, utilizuoja gėrimais arenoje prekiaujančios įmonės.
Tačiau UAB „Kauno arena“ atstovai nesutiko atskleisti, kokios bendrovės ar bendrovė arenoje per renginius prekiauja gėrimais.
